Lombardijoje, kurioje įsikūrusi Italijos finansinė sostinė Milanas, ir Venete, kurio epicentras – turistus traukianti Venecija, sukuriama apie 30 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Referendumai Italijoje vyko tokiu metu, kai Ispanijoje yra kilusi didelė įtampa dėl separatistinės Katalonijos valdžios ambicijų atsiskirti. Tiesa, situacijos abiejose šalyse skirtingos.
Lombardijoje ir Venete gyventojų atsiskyrimo nuotaikos yra būdingos tik nedidelėms grupelėms ir yra menkai palaikomos. Kita vertus, bent jau Lombardijoje rinkėjų aktyvumas siekė apie 40 proc. ir yra laikytinas gana solidžiu. Venete balsavo net 58 proc. rinkėjų.
Vis dėlto regionų lyderiai pabrėžia, kad, priešingai nei Katalonija, surengusi referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, Lombardija ir Venetas atsiskirti nuo Italijos nenori.
Be to, jie teigia, kad jų referendumai vyko su Italijos Konstitucinio Teismo pritarimu – kitaip nei anksčiau šį mėnesį Katalonijoje įvykęs plebiscitas dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos.
„Mes nesame Katalonija, – teigė Lombardijos lyderis Roberto Maroni. – Mes liekame Italijos tautos sudėtyje su platesne autonomija, o Katalonija siekia tapti 29-ąja Europos Sąjungos nare. Mes – ne. Ne dabar.“
Lombardija ir Venetas, tiesa, kaip ir nemažai katalonų, skundžiasi į Romą nusiunčiantys daugiau mokesčių, nei gauna investicijų viešųjų išlaidų pavidalu atgal. Anot R.Maroni, skirtumas Lombardijoje – net 54 mlrd. eurų.
Venete, kurios lyderiai kalba apie 15,5 mlrd. prarandamų eurų, gyvenantis pensininkas Guiseppe Colonna AFP teigė: „Mūsų sumokami mokesčiai turėtų būti išleidžiami čia, o ne Sicilijoje.“
„Didysis sprogimas“
Veneto prezidentas Luca Zaia džiaugėsi balsavimo rezultatais, dėl programišių atakos paskelbtais kiek vėliau nei planuota, ir sakė, kad tai buvo institucinis „didysis sprogimas“. Vis dėlto lyderis irgi pabrėžė, kad jo regionas, priešingai nei Katalonija, surengusi referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, atsiskirti nuo Italijos nenori.
Abiejų regionų vadovai tvirtino, kad, kaip ir tikėtasi, daugiau kaip 95 proc. savo balsus atidavusių žmonių palaikė didesnės autonomijos nuo Italijos idėją.
Šie balsavimai tebuvo patariamojo pobūdžio, tačiau jų rezultatai suteiks dešiniojo sparno pažiūrų Veneto ir Lombardijos lyderiams stiprų palaikymą derybose su centrine vyriausybe dėl įgaliojimų ir pajamų, gaunamų iš mokesčių, decentralizavimo.
Separatistines idėjas Venete ir Lombardijoje palaiko tik nedidelės politinės partijos, tačiau, analitikų teigimu, šis autonomijos siekis atspindi tas pačias problemas, išprovokavusios ir Škotijos nepriklausomybės referendumą, per kurį škotai tik nedideliu skirtumu apsisprendė likti Jungtinės Karalystės sudėtyje, ir netikėtai pasibaigusį Didžiosios Britanijos balsavimą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, ir Katalonijos krizę.
„Šis balsavimas parodė, kad Venete nėra jokios „autonomijos partijos“ – čia esama tik žmonių, palaikančių šią idėją, – pabrėžė L.Zaia. – Nugalėjo idėja, kad savo kiemu turėtume rūpintis mes patys.“
„Šis balsavimas parodė, kad Venete nėra jokios „autonomijos partijos“ – čia esama tik žmonių, palaikančių šią idėją, – pabrėžė L.Zaia. – Nugalėjo idėja, kad savo kiemu turėtume rūpintis mes patys.“
Lombardijos vadovas R.Maroni sakė, kad per artimiausias dvi savaites jis planuoja pateikti detalesnius pasiūlymus dėl decentralizavimo, kad jie būtų apsvarstyti iki kitų metų gegužę vyksiančių nacionalinių rinkimų.
„Vyksiu į Romą prašyti daugiau įgaliojimų ir išteklių, laikantis nacionalinės vienybės gairių“, – pridūrė jis.
Analitikai tvirtina, kad šiaurinių regionų entuziazmas dėl autonomijos artimiausiu metu nekelia grėsmės Italijos vienybei.
Visgi jie įžvelgia, kad autonomijos siekis gali tapti trukdžiu artimiausiais dešimtmečiais, ypač dėl to, kad smarkiai įsiskolinusi centrinė vyriausybė negali leisti sau prarasti turtingiausių šalies regionų indėlio į ekonomiką.
Venetas ir Lombardija sukuria apie 30 proc. Italijos BVP, be to, ten gyvena beveik ketvirtadalis visų balso teisę turinčių žmonių.
Pandoros skrynia
„Nors šis procesas nekelia grėsmės valstybės vienybei, jis rizikuoja atverti Pandoros skrynią ir išprovokuoti išcentrinių jėgų veikimą visoje Italijoje“, – teigė ekonomistas Lorenzo Codogno.
L.Codogno, buvęs aukšto rango Finansų ministerijos pareigūnas, tikisi, kad sekmadienio referendumai sukels diskusiją dėl konstitucinės reformos, dėl kurios Italija ne suirtų, o taptų labiau federalizuota valstybe – kaip kad Vokietija.
Šių regionų indėlis į bendrą šalies iždą yra labai didelis, nes juose fiksuojamas žemesnis nedarbo lygis ir mažesnės socialinės išlaidos nei Italijos vidurkis.
Regionai, gavę daugiau autonomijos 23 teritorijose, norėtų beveik perpus sumažinti savo indėlius į centrinės vyriausybės biudžetą.
R.Maroni ir L.Zaia, priklausantys kraštutinei dešiniajai Šiaurinei lygai, planuoja prašyti Romos suteikti jų vadovaujamiems regionams daugiau įgaliojimų sprendžiant klausimus dėl infrastruktūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos sistemos ir švietimo.
Jie taip pat nori naujų įgaliojimų dėl saugumo ir imigracijos klausimų, tačiau tam reikėtų pakeisti šalies konstituciją.
