Abu religiniai lyderiai jau buvo bendradarbiavę anksčiau, su tikslu panaikinti 1000 metų senumo schizmą tarp Rytų ir Vakarų krikščionių bažnyčių.
Tačiau kovo mėnesį vykusiame susitikime jiedu stovėjo priešingose bedugnės pusėse. Kirilas 20 minučių skaitė iš anksto parengtas pastabas, kuriose atkartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino argumentus, kad karas Ukrainoje būtinas norint išvalyti šalį nuo nacių ir pasipriešinti NATO plėtrai.
Pranciškus buvo akivaizdžiai sumišęs. „Broli, mes nesame valstybės dvasininkai, – sakė pontifikas Kirilui, kaip jis vėliau pasakojo laikraščiui „Corriere della Sera“, ir pridūrė, kad „patriarchas negali virsti Putino zakristijonu“.
Šiandien praraja žiojėja ne tik tarp Kirilo ir Pranciškaus, bet ir tarp Kirilo bei daugelio pasaulio šalių. Maždaug 100 milijonų tikinčiųjų lyderis 75 metų Kirilas glaudžiai susiejo savo stačiatikių krikščionybės atšakos turtus su V.Putinu, sudarydamas su juo glaudžią ir dviem pusėms naudingą sąjungą.
Kirilas suteikia jam dvasinį prieglobstį, o jo bažnyčia – ir galbūt jis pats – už tai iš Kremliaus gauna didžiulius išteklius, leidžiančius jam plėsti savo įtaką ortodoksų pasaulyje.
