Šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne savaitraščiui „JDD“ sakė, kad žmonės, pradėję dirbti nuo 20 iki 21 metų, į pensiją galės išeiti sulaukę 63, o ne 64 metų, dėl ko piktinasi profesinės sąjungos ir didelė visuomenės dalis.
„Išgirdome prašymą“ iš konservatyviosios Respublikonų partijos parlamentarų, kurių balsų reikia, kad susidarytų dauguma reformai, teigė ji.
Respublikonų lyderis Ericas Ciotti anksčiau laikraščiui „Parisien“ sakė, kad šis pakeitimas „užtikrins labai didelę [jo parlamento narių] daugumą“.
Nors pernai E.Macronas buvo perrinktas prezidentu, jis taip pat neteko daugumos parlamente ir yra priverstas ieškoti kompromisų.
Tačiau jis deda pastangas dėl visuotinai nemėgstamos pensijų reformos įgyvendinimo. Šimtai tūkstančių žmonių nepasitenkinimą išreiškė demonstracijose, o daugybė darbuotojų per dvi dienas trukusias masines protestų akcijas streikavo. Daugiau jų planuojama surengti vasario 7 ir 11 dienomis.
Tuo metu kairioji parlamento opozicija pateikė tūkstančius pataisų, kad užkirstų kelią diskusijoms dėl įstatymo.
E.Borne taip pat pripažino, kad respublikonai ir sąjungininkai iš E.Macrono Demokratinio judėjimo partijos reikalauja 2027-aisiais persvarstyti reformą, kuria siekiama iki 2030-ųjų panaikinti pensijų sistemos deficitą.
Ji taip pat sakė, kad vyriausybė darys spaudimą įmonėms, kad šios nutrauktų vyresnio amžiaus darbuotojų atleidimo iš darbo praktiką, dėl kurios daugeliui jų paskutiniaisiais gyvenimo metais iki pensinio amžiaus sunku susirasti naują pajamų šaltinį.
„Pernelyg dažnai įmonės nustoja mokyti ir įdarbinti vyresnio amžiaus žmones“, – teigė E.Borne.
Anot jos, „darbuotojus tai sukrečia, o mums prarasti jų įgūdžius – nuostolis“.
Vyriausybės planuose numatyta, kad įmonės bus priverstos reguliariai skelbti išsamią informaciją apie tai, kiek vyresnio amžiaus darbuotojų jos įdarbina, o toms bendrovėms, kurios to nepadarys, darbo ministras Olivier Dussoptas šeštadienį numatė finansines baudas.
