„Vakarų šalys buvo linkusios kalbėti globėjišku tonu ir ignoruoti rytiečius. Rusija nė kiek nepanaši į Sovietų Sąjungos grėsmę – bent taip buvo kalbama Briuselyje, Londone, Paryžiuje, Berlyne ir Vašingtone. Buvo kvaila galvoti kitaip. Vakarai manė, kad Rytų europiečiai, ypač estai, latviai ir lietuviai, lenkai bei čekai, yra traumuoti savo istorinės patirties ir linkę kelti paniką“, – savo komentare rašo E.Lucasas.
Komentare taip pat teigiama, kad „Rytų europiečių ignoravimas buvo ne tik taktinė klaida“. Amerika galėjo pasimokyti „šio bei to iš jų“.
Vakarų politikos formuotojai dabar susiduria su faktu, kad žmonės, kurie pažinojo rusus geriausiai, tie paniką sėjantys Rytų europiečiai, visą laiką buvo teisūs dėl Rusijos, – teigiama E.Lucaso komentare.
„Vakarų politikos formuotojai dabar susiduria su faktu, kad žmonės, kurie pažinojo rusus geriausiai, tie paniką sėjantys Rytų europiečiai, visą laiką buvo teisūs dėl Rusijos“, – teigiama E.Lucaso komentare.
Ir visa tai tęsėsi per V.Putino erą. „Europos teritorinis saugumo klausimas nebuvo matomas kaip problema, priešingai – diplomatams, keliantiems tokį klausimą, tai galėjo reikšti žlugusią karjerą“, – rašo E.Lucasas.
„Bendras požiūris buvo paremtas idėja, kad Rusija nebuvo ir nebus grėsmė. Daugelis, ypač užsienio politikos, saugumo, žvalgybos ir kariuomenės institucijų atstovų, tiesiog išmintingai tylėjo“, – toliau dėsto apžvalgininkas.
Baltijos šalių problemos
Toliau komentare kalbama apie tai, kad latviai ir lietuviai turi panašių istorinių atsiminimų – prisimena aneksaciją, trėmimus ir represijas.
„Vis dėlto jų vyriausybės yra daug silpnesnės, nei Talino ar Varšuvos. Latvija ir Lietuva gynybai išleidžia tik vieną procentą nuo BVP. Jų ekonomikos yra silpnesnės, nei Estijos. Silpnesnės ir jų politikos. Žiniasklaida abiejose šalyse patiria stiprų Rusijos spaudimą“, – tęsia E.Lucasas.
Jo teigimu, pilietybės neturinčių gyventojų, kurie Latvijoje liko sugriuvus Sovietų Sąjungai – yra 280 tūkst. „Jie geriausiu atveju nusiteikę apatiškai Latvijos atžvilgiu. Tačiau yra ir įsižeidusių. Tokie žmonės tampa Kremliaus informacinio karo ir provokacijų įrankiais“, – tęsia apžvalgininkas. Anot jo, Estijoje yra gerokai mažiau pilietybės neturinčių gyventojų.
Tuo metu Estijoje pilietybės neturinčių gyventojų yra gerokai mažiau. Lietuva, pasak apžvalgininko, turi kitą problemą – įsižeidusi ir susvetimėjusi lenkų mažuma, kuri susivienijusi su nedidele rusų mažuma, reiškiančia paramą Kremliaus politikai.
„Lietuvos nacionalistų išvedžiojimai laiko vietos lenkus politizuotais lietuviais, kurie turi būti atversti. Taigi nestebina, kad to padaryti su vietos lenkais nesiseka“, – baigia E.Lucasas.
