Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Edwardas Lucasas: pagrobusi E.Kohverą Rusija sulaužė nerašytą šnipų pasaulio taisyklę

Edwardas Lucasas
Saeima nuotr. / Edwardas Lucasas
Šaltinis: 15min
0
A A

Britų žurnalistas ir „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas interviu „ETV“ sakė, kad jeigu Rusija nuteistų pagrobtą Estijos saugumo policijos (KaPo) pareigūną Estoną Kohverą kalėti – jis taptų vienu žinomiausių politinių kalinių ir nuolatiniu dirgikliu. Žurnalistas pabrėžė, kad Rusija sulaužė nerašytą, bet ilgus metus gyvavusią slaptųjų tarnybų taisyklę – fiziškai neliesti agentų.

– Kas, jūsų žiniomis, įvyko prie Estijos ir Rusijos sienos?

– Šaltinių informacijos apie tai neturiu, tačiau akivaizdu, kad E.Kohveras buvo susitikęs su informatoriumi iš Rusijos nusikaltėlių pasaulio.

Neaišku, ar jie buvo FSB agentai, ar nusikaltėliai – šiais laikais tarp jų nedaug skirtumo.

Jis ten buvo su pinigais, kuriuos ketino perduoti informatoriui. Prie jo prisiartino grupė vyrų, neaišku, ar jie buvo FSB agentai, ar nusikaltėliai – šiais laikais tarp jų nedaug skirtumo.

Jis buvo nutemptas per sieną į Rusijos pusę. Jie panaudojo dūmų užtaisą, kad niekas negalėtų išgelbėti E.Kohvero. Iš paliktų pėdsakų matyti, kad tai buvo grupė žmonių, o ne vienas žmogus perėjo sieną. Jis yra provokacijos auka. Man neramu dėl jo saugumo.

– Taigi, jūs įsitikinęs, kad E.Kohveras neperėjo sienos pats?

– Nemanau, kad jis būtų ryžęsis ją pereiti – tai juk pavojinga, taip KaPo (Estijos saugumo policija, – red. past.) nesielgia. Jie stengiasi veikti neutraliose šalyse, o ne ten, kur jiems gresia realus pavojus.  

– Ar toks pagrobimas yra išskirtinis atvejis?

– Šis atvejis yra labai nepaprastas. To nebuvo nuo 1950-ųjų, nuo 1960-ųjų, kai sovietų saugumas Berlyno gatvėse grobė britų ir amerikiečių žvalgybos pareigūnus.  

Tokia praktika buvo įtempčiausiais Šaltojo karo laikais, tačiau jos atsisakė abi pusės. Įtariu, kad mūsiškiai kartais taip elgėsi ir su sovietų žvalgybininkais.

Todėl tai nėra tik tarptautinės teisės  pažeidimas ar kaimyninių santykių sugadinimas, tai – slaptųjų agentų žaidimo taisyklių sulaužymas.

Slaptųjų agentų žaidimo taisyklė – negalima fiziškai pulti priešo žvalgybininko, negalima jų apsvaiginti, šaudyti, grobti, nes jeigu tu kartą taip pasielgsi – tai ims daryti ir kita pusė, todėl laimėjusių nebus.

Todėl tai nėra tik tarptautinės teisės  pažeidimas,ar kaimyninių santykių sugadinimas, tai – slaptųjų agentų žaidimo taisyklių sulaužymas.

– Jūs esate sakęs, kad šis įvykis yra antausis Estijai ir jos Vakarų partneriams. Kodėl?

Kadras iš filmuotos medžiagos/Estonas Kohveras
Kadras iš filmuotos medžiagos/Estonas Kohveras

– Nemanau, kad sutapimas, jog tai įvyko po Baracko Obamos vizito, kur jis pasakė fantastišką kalbą. Tai yra iššūkis pasauliui ir Estijai – na, ką jūs dabar darysite?

Estijai dabar yra labai sunku, nes ji negali veikti viena – atrodys izoliuota, o jei prašys išorės pagalbos, bet jos negaus, atrodys prastai. Dabar tai sprendžiama lėtai, naudojant diplomatines priemones, stengiantis sudominti draugus ir partnerius šiuo įvykiu, manau, kad šis klausimas sprendžiamas kitur.

– Jau yra buvusios kelios šnipinėjimo istorijos, į kurias buvo įsivėlusios Estija ir Rusija.

– Estija yra labai sėkmingai išvysčiusi žvalgybą ir kontržvalgybą. Apie žvalgybą žinome nedaug, tačiau buvo keletas labai didelių kontržvalgybos laimėjimų, pavyzdžiui, Hermano Simmo išaiškinimas ir nuteisimas.

Gali būti, kad ji pasiūlys E.Kohverą mainais į kalintį H.Simmą.

Manau, kad tai labai erzina Rusiją, kuri bando nubausti Estiją už tai, kad jos tarnyba yra tokia gera. Gali būti, kad ji pasiūlys E.Kohverą mainais į kalintį H.Simmą, ir tai sukurtų gana įdomią problemą Estijai ir jos sąjungininkams.

– Kokią didžiausią klaidą padarė Estijos tarnybos šioje situacijoje?

– Didžiausia klaida buvo leisti tam nutikti. Galėjo turėti daugiau informacijos apie tai, kas vyksta kitapus sienos ir numatyti, kad E.Kohvero laukiama.

Žinoma, lengva dalinti išmintingus patarimus jau po įvykio, be to, žvalgybininkų darbas visada rizikingas. Visada gali paaiškėti, kad informatorius – apsimetėlis, kad tau ruošiama pasala. Estija šioje srityje stipri, tik šį kartą viskas baigėsi blogai. Tai yra nelaimingas įvykis, nulemtas politinių priežasčių.

– E.Kohvero pagrobimą Rusijoje žiniasklaida ir visuomenė priėmė santūriai. Ką tai rodo?

– Man įdomu, ar rusai yra bent šiek tiek sunerimę dėl to, ką jie padarė. Aukščiausiuose valdžios sluoksniuose turėtų būti žmonių, kurie sakytų „jeigu mes jį teisime ir pasodinsime dvidešimčiai metų, tai mums geruoju nesibaigs“.

Hermannas Simmas
Hermannas Simmas

Man įdomu, ar rusai yra bent šiek tiek sunerimę dėl to, ką jie padarė.

Tokiu atveji jis taptų labai žinomu politiniu kaliniu ir būtų nuolatinis dirgiklis. Galiausiai Vakarai atsibustų ir pradėtų reikšti nepasitenkinimą. Jeigu rusai jį paleistų, kiltų klausimas, kam apskritai jį reikėjo grobti.

Man įdomu, ar Rusijos planas dėl E.Kohvero buvo apgalvotas iki pat galo. Rusijos žiniasklaidos dėmesys dabar nukreiptas į Ukrainą, gali būti, kad propagandos dozė ims piltis po to, kai prasidės E.Kohvero teismas arba jam bus pareikšti kaltinimai. Gali būti, kad Rusija pasiūlys jį išmainyti į H.Simmą.

– Ką Estija galėtų padaryti šioje situacijoje? Kaip išgelbėti E.Kohverą nuo 20 metų kalėjimo Rusijoje?

– Estija turi daryti tai, ką ji ir daro. Ji turi reaguoti ramiai ir elgtis kaip civilizuota, normali šalis.

Ji turi pasistengti įrodyti, kad tai – ne tik jos, bet visos NATO reikalas. Ji turi nepanikuoti ir palaikyti visuomenės pasitikėjimą Vakarų aljansu.

Tačiau mane asmeniškai šis įvykis erzina, esu labai piktas ir nusiminęs ir man labai gaila E.Kohvero ir jo šeimos, taip pat Estijos. Aš labai tikiuosi, kad pasaulis atsidėkos Estijai už jos atsidavimą ir pasiaukojimą, kurį ji demonstravo savo partneriams pastaruosius kelerius metus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min