Vienam žurnalui trečiadienį duotame interviu M.Mursi tvirtino, kad jis atsisakys prieštaringai vertinamų naujų įgaliojimų, kai tik įsigalios naujoji konstitucija, tikėdamasis išsklaidyti didėjantį pyktį visuomenėje, kuri tikisi, kad jos vaidmuo prieš beveik dvejus metus įvykusiame Arabų pavasario sukilime atneš naują demokratijos epochą.
M.Mursi atmetė kritiką, esą jis siekia užsitikrinti absoliučią valdžią, ir sakė, kad protestai Kairo gatvėse yra teigiamas ženklas, rodantis, jog Egiptas tikrai eina demokratijos keliu po autoritarinio prezidento Hosni Mubarako nuvertimo pernai vasarį.
„Pasaulio arena labai sudėtinga. Nelengva būti pasaulio arenoje“, – pripažino birželį įtemptus prezidento rinkimus laimėjęs M.Mursi, duodamas interviu žurnalui „Time“.
„Jeigu turėtume konstituciją, viskas, ką esu pasakęs ir padaręs praeitą savaitę, būtų sustabdyta, – sakė prezidentas, mojuodamas rankomis, siekdamas pabrėžti savo žodžius. – Tikiuosi, kad kai turėsime konstituciją, bus nedelsiant sustabdyta tai, ką esu paskelbęs.“
M.Mursi komentarai gali būti laikomi prašymu tarptautinei bendruomenei išlikti kantriai po jo sprendimo prisiimti dideles galias, kol referendume bus patvirtinta naujoji šalies konstitucija.
Paklaustas apie jo kritikų pareiškimus, esą prezidentas siekia tapti nauji faraonu, M.Mursi nepatikliai paklausė „Nauju faraonu?“ ir garsiai nusijuokė.
„Negi galėčiau? – klausė jis. – Aš asmeniškai kenčiu!“
Islamiškų jėgų į valdžią iškeltas lyderis praeitą savaitę konstituciją rašančiai komisijai suteikė dar du mėnesius užbaigti šiam darbui.
Tačiau aukščiausiajam teismui paskelbus streiką dėl prezidento galių padidinimo, komisija baigė savo svarstymus ir pasiruošė balsuoti dėl konstitucijos projekto, sakė jos generalinis sekretorius Ahmedas Darragas.
Valstybinė naujienų agentūra MENA pranešė, kad komisija dėl konstitucijos projekto balsuos ketvirtadienio rytą, o vėliau jis bus pateiktas referendumui.
Komisijos, kurioje dominuoja islamiškųjų jėgų atstovai, vadovas Hossamas al Gheriani ragino liberalus, kairiuosius ir krikščionis koptus, kurie paskelbė boikotą šiai asamblėjai, „grįžti ir užbaigti diskusiją ketvirtadienį“.
„Rytoj bus didi diena“, – teigė jis.
Apie šį netikėtą žingsnį buvo paskelbta tęsiantis dideliam susipriešinimui dėl konstitucinės asamblėjos, kurią kritikai peikia dėl neužtikrinamo atstovavimo visiems egiptiečiams.
Šį pyktį dar labiau padidino M.Mursi dekretas, suteikiantis prezidentui didelius įgaliojimus ir draudžiantis teismams paleisti konstitucinę komisiją.
Aukščiausiasis Konstitucinis Teismas sekmadienį turėjo peržiūrėti konstitucinės asamblėjos teisėtumą, tačiau dabar padėtis tapo neapibrėžta dėl M.Mursi įsako sukurto konstitucinio vakuumo.
Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja skubėjimą priimti naująją konstituciją.
„Dabar tikrai nėra deramas momentas prastūminėti konstituciją, nes tai itin supriešinantis momentas, – organizacijos „Human Rights Watch“ padalinio Egipte direktorė Heba Morayef sakė naujienų agentūrai AFP. – Žmogaus teisių organizacijos yra labai rimtai susirūpinusios dėl kai kurių teisių apsaugos naujausiuose mūsų matytuose juodraščiuose.“
Teismui paskelbus streiką, M.Mursi sprendimai liko nekontroliuojami teisinės sistemos, o protestuotojų minios sugrįžo į Kairo centrinę Tahriro aikštę, kuri buvo H.Mubaraką nuvertusių protestų židinys.
Antradienį aikštėje buvo susirinkę dešimtys tūkstančių žmonių – tai buvo didžiausias opozicijos mitingas nuo M.Mursi išrinkimo birželį.
H.Mubarako laikais buvusi uždrausta Musulmonų brolija, iškėlusi į valdžią M.Mursi, ir jos sąjungininkai islamistai šeštadienį ketina Tahriro aikštėje surengti savo protesto akciją.
Trečiadienį Kaire vyko susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų: pareigūnai leido ašarines dujas, o demonstrantai svaidė į juos akmenis.
Tahriro aikštės apylinkėse susirėmimai vyko jau devynias dienas. Jie įsiplieskė per protestus, kuriuose buvo minimos ankstesnės kruvinos konfrontacijos su policija pirmosios metinės.
M.Mursi dekretas paskatino susivienyti susiskaldžiusią opoziciją: buvęs Jungtinių Tautų (JT) branduolinių programų priežiūros agentūros vadovas Mohamedas ElBaradei ir buvęs Arabų Lygos vadovas Amras Mussa sutelkė jėgas su buvusiais kandidatais į prezidentus, stodami prieš M.Mursi ir Musulmonų broliją.
Musulmonų brolija ir nuosaikiosios opozicijos jėgos vieningai protestavo Tahriro aikštėje praeitais metais, siekdami nuversti veteraną lyderį H.Mubaraką ir jo režimą.
Tačiau nuvertus H.Mubaraką islamiškasis judėjimas buvo kaltinamas monopolizuojantis valdžią ir sulaužęs savo pažadą nekelti kandidato į prezidento postą.
M.Mursi Laisvės ir teisingumo partija teigia, kad prezidento laikinas dekretas turi paspartinti niekaip nesibaigiantį pereinamąjį procesą.
Pasak JAV pareigūnų, Vašingtonas atidžiai stebi Egipte besivystančią dramą, perspėdamas, kad Kairui gresia prarasti didelę tarptautinę pagalbą, jeigu šalis nukryps nuo demokratijos kurso.
Tačiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pareiškė, kad Egiptas galės naudotis 4,8 mlrd. JAV dolerių paskola, dėl kurios buvo susitarta praeitą savaitę, nes Kairo įsipareigojimuose vykdyti reformas neįvyko „jokių didelių pokyčių“.
