Kaip rodo sekmadienį paskelbti plebiscito rezultatai, daugiau nei 14 mln. egiptiečių (77,2 proc. balsavusiųjų) pritarė konstitucijos pataisoms, turinčioms atverti kelią per pusę metų šioje daugiausiai gyventojų turinčioje arabų valstybėje surengti naujo prezidento ir parlamento rinkimus.
Pasak organizacinio komiteto pirmininko Mohammedo Attiyos, keturi milijonai rinkėjų (22,8 proc. balsavusiųjų) atmetė konstitucijos pataisas.
Egipte, kuriam tris dešimtmečius vadovavusį H.Mubaraką pasitraukti iš valdžios privertė 18 dienų trukusios demonstracijos, teisę balsuoti turi 45 mln. rinkėjų, iš kurių šeštadienį ja pasinaudojo 18,5 mln. (41 procentas).
H.Mubarako valdymo metais rinkėjai visuomet balsuodavo labai vangiai, nes rinkimai nebūdavo išties konkurencingi ir dėl didelio masto klastojimų žmonės paprasčiausiai netikėdavo, kad jų balsas bus įskaičiuotas.
Referendumui dėl ribotų iš H.Mubarako režimo valdymo eros paveldėtos konstitucijos pataisų buvo įnirtingai priešinamasi.
Nors pačios pataisos, kurioms buvo pritarta šeštadienį, nėra kontraversiškos, kritikai teigia, kad jų tikrai nepakanka ir būtina perrašyti visą H.Mubarako valdymo laikotarpio konstituciją.
Numatyta, kad prezidentas galės dirbti ne daugiau dviejų ketverių metų kadencijų ir nebeturės galių perduoti civilių žmonių bylas kariniams teismams.
Nepaprastoji padėtis, kuri Egipte galiojo ne vieną dešimtmetį, galės būti įvedama be žmonių pritarimo referendume ne ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui.
Jauni aktyvistai, inicijavę prieš ankstesnį režimą nukreiptą judėjimą, kartu su virtine sekuliarios pakraipos partijų ir įtakingų opozicijos figūrų sako, kad kariškių parengtas pereigos tvarkaraštis per daug įtemptas, kad politiniai judėjimai, tris dešimtmečius kentę autoritarinio H.Mubarako režimo suvaržymus, suspėtų sutelkti aplink save rinkėjus.
Kariškių taryba, kuri perėmė šalies valdymą, kai vasario 11 dieną atsistatydino H.Mubarakas, pavedė ekspertų komisijai vos per dešimt dienų parengti pataisas, dėl kurių buvo balsuojama šeštadienio referendume, surengtame praėjus penkioms savaitėms po prezidento nušalinimo.
Aktyvistų skėtinė organizacija – Revoliucijos jaunimo koalicija – referendumo išvakarėse organizavo mitingą, kuriame ragino atmesti konstitucijos pataisas.
Dalyvauti šiame mitinge į Kairo Tahriro (Išsivadavimo) aikštę, kuri buvo tapusi prieš H.Mubaraką nukreiptų protestų epicentru, vėl suplūdo tūkstančiai žmonių.
Aktyvistai ramiai susitaikė su nesėkme referendume ir savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paragino šalininkus sutikti su balsavimo rezultatais.
„Žengiame į naują etapą, kuriame egiptiečiai nuspręs, kokia bus jų naujoji valstybė ateinančius dešimtmečius“, – rašė jie žinutėje socialiniame tinkle.
Įtakinga Musulmonų brolija, kurios pritarimas pataisoms veikiausiai turėjo nemažos įtakos plebiscito baigčiai, sveikino rezultatus ir griežtai atmetė kaltinimus, esą ji yra balsavimo nugalėtoja, nes į būsimus rinkimus eis kaip neabejotinai stipriausia politinė jėga Egipte.
„Ne, tai Egipto žmonių pergalė“, – sakė šio islamistų judėjimo atstovas spaudai Essamas al-Aryanas.
H.Mubarako režimo valdymo metais Musulmonų brolija buvo oficialiai uždrausta, tačiau jos veikla buvo toleruojama.
Judėjimo atstovas spaudai taip pat paneigė kaltinimus, kad referendumo kampanija padidino tarpkonfesinį susiskaldymą Egipte, kur gyvena koptų mažuma. Koptų bendruomenė sudaro apie 10 proc. šalies gyventojų.
Koptų lyderiai ragino rinkėjus atmesti konstitucijos pataisas, nes į kariškių suformuotą ekspertų komisiją, rengusią pataisas, nebuvo paskirtas nė vienas šios bendruomenės atstovas.
Koptai nuolat skundžiasi dėl diskriminacijos ir dažnai tampa konfesinio smurto taikiniais. Kairo pietuose anksčiau šį mėnesį per religinio smurto proveržį žuvo 13 žmonių.
„Nėra takoskyros. Vieni musulmonai balsavo „taip“, kiti – „ne“. Lygiai taip pat su krikščionimis – dalis jų balsavo „taip“, kiti – „ne“. Skirtumai yra politiniai, o ne religiniai“, – pabrėžė Musulmonų brolijos atstovas spaudai.
