Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Egzistencinių iššūkių užgriūta Europos Sąjunga ruošiasi šventei Romoje

Romos sutarties pasirašymas 1957 m.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Romos sutarties pasirašymas 1957 m.
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę renkasi Romoje minėti Bendrijos 60-ųjų metinių, demonstruodami pasiryžimą kurti „bendrą ateitį“, nepaisant Sąjungą užgriuvusių krizių bangos, taip pat ir būsimų skyrybų su Britanija.

ES 27 valstybių lyderiai šeštadienį 1957 metų kovo 25-osios Romos sutarties pasirašymo minėjime turėtų džiaugtis taika ir gerove, ką, pasak jų, po Antrojo pasaulinio karo Europai užtikrino šis projektas.

Tačiau iškilmingoje XVI amžiaus rūmuose vyksiančioje šventėje nebus britų ministrės pirmininkės Theresos May, kuri tuo metu Londone ruošis vos po keturių dienų pradėti skyrybų procesą.

Vadinamasis „Brexitas“ yra vienas pagrindinių egzistencinių iššūkių, tarp kurių minėtina ir migracija, terorizmas, populizmas ir euro zonos skolų krizė ir kurie temdo Bendrijos, sukurtos Europai prikelti iš karo pelenų, gimtadienio šventę.

Galbūt, laukdami dieviškos pagalbos įveikti visus savo sunkumus penktadienio popietę ES lyderiai vyks specialios audiencijos pas popiežių Pranciškų Vatikane.

Šeštadienį jie dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje Kapitolijaus aikštėje esančiuose Konservatorių rūmuose – Romos sutarties pasirašymo vietoje.

Ten ES vadovai turėtų priimti deklaraciją, skelbiančią, kad „Europa yra mūsų bendra ateitis“ greitai besikeičiančiame pasaulyje, nustatyti artimiausio dešimtmečio Bendrijos kelio gairių planą ir nusifotografuoti „šeimyninei nuotraukai“.

„Iššūkiai Sąjungai“

Apie šiandien tvyrančią įtampą Sąjungoje liudija ir tai, kad šalys iki paskutinės minutės nesutaria, ar deklaracijoje turėtų būti paminėti planai dėl „skirtingų greičių“ Europos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko kvietime sakoma, kad Romos viršūnių susitikimas suteiks „galimybę kartu prisiminti mūsų istoriją ir įvertinti 60 integracijos metų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Romos sutarties pasirašymas 1957 metais
AFP/„Scanpix“ nuotr./Romos sutarties pasirašymas 1957 metais

ES lyderis perspėjo dėl laukiančių iššūkių, kuriuos meta besikeičianti geopolitinė padėtis, taip pat sunkiai prognozuojamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Rusijos agresija ir augantis protekcionizmas.

Šiemet įvyksiantys svarbūs rinkimai Prancūzijoje, kur tvirtas pozicijas visuomenės apklausose užima ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen, taip pat Vokietijoje, dar labiau stiprina pojūtį, kad Europa yra atsidūrusi istorinio posūkio taške.

„Ne paslaptis, kad ši istorinė akimirka, kurioje mes atsiduriame, reikalauja kruopščiau ir rimčiau peržiūrėti Sąjungos iššūkius“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras.

Ypatingą grėsmę Europos Sąjungos svajonei kelia nacionalistinių ir populistinių partijų populiarumo augimas, ypač D.Tusko gimtojoje Lenkijoje.

Prieš 60 metų Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija kartu sukūrė Europos ekonominę bendriją – Europos Sąjungos pirmtakę.

Nuo to laiko bendrija išaugo į politinį ir ekonominį bloką – didžiausią pasaulio ekonomiką, vienijančią 28 valstybes, iš viso turinčias 508 mln. gyventojų.

Tačiau pastaraisiais metais pasirodė ryškių nesutarimų, Bendrijai greitai plintant į buvusias sovietinio bloko rytines teritorijas ir atsiradus vieningos valiutos valdymo problemoms.

Ypatingą grėsmę Europos Sąjungos svajonei kelia nacionalistinių ir populistinių partijų populiarumo augimas, ypač D.Tusko gimtojoje Lenkijoje.

„Judėti nieko nepaliekant“

Pasiruošimą Romos sutarties metinių minėjimui neseniai aptemdė aršus ginčas tarp Briuselio ir Varšuvos dešiniųjų vyriausybės, kurią supykdė ES lyderių sprendimas perrinkti D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrajai kadencijai iki 2019 metų, nepaisant Varšuvos prieštaravimo,

Bus sunku rasti pusiausvyrą tarp judėjimo į priekį, nieko nepaliekant, ir pažangos be jokio stigmatizavimo.

Lenkija perspėja, kad nepritars „kelių greičių“ Europai, kurioje dalis šalių neva bus paliktos vilktis toli vokiškai-prancūziško Europos „variklio“ užnugaryje.

Tačiau Berlynas ir Paryžius nori artimiau bendradarbiauti tokiais klausimais kaip gynyba ir ekonomika, kad ES galėtų judėti toliau atsitokėdama po Britanijos birželio mėnesio referendumo sprendimo tapti pirmąja iš Sąjungos pasitraukiančia jos nare.

„Realybėje bijantieji kelių greičių Europos, bijo kad bus perkelti į antrąją lygą“, – sakė Charlesas de Marcilly iš Roberto Schumano fondo Briuselyje.

„Bus sunku rasti pusiausvyrą tarp judėjimo į priekį, nieko nepaliekant, ir pažangos be jokio stigmatizavimo“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu T.May „siunčia geriausius linkėjimus“ savo ES kolegoms, pareiškė Britanijos premjerės atstovas ir pridūrė kad „ES 27 valstybės juda viena kryptimi, o britų žmonės nubalsavo eiti kita kryptimi“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min