EK pranešime nurodoma, kad dėl savo priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro ES ne kartą patyrė geopolitinių sukrėtimų. Dėl to padidėjo energijos kainos tiek gyventojams, tiek įmonėms ir sumažėjo bloko konkurencingumas. Nors 70 proc. ES elektros energijos šiuo metu gaminama iš vietinių švarios energijos šaltinių, per pastarąjį dešimtmetį energijai imlių sektorių elektrifikacijos tempas sulėtėjo iki 23 proc. Todėl ES turi paspartinti energiją naudojančių sektorių, visų pirma pramonės, transporto ir pastatų, elektrifikavimą.
Siekdama paremti šį užmojį, Komisija įvertins orientacinį 46 proc. elektrifikavimo tikslą, kurį norima pasiekti iki 2040 metų. Pasiekus šį tikslą, iki 2040 metų ES iškastinio kuro importo išlaidos galėtų sumažėti 260 mlrd. eurų per metus.
Anot Komisijos, elektrifikacija yra labai naudinga ES ekonomikai, įmonėms ir piliečiams dėl mažesnių energijos kainų ir konkurencingumo, didesnio energetinio saugumo ir atsparumo.
Siekiant padėti Europos gamintojams gauti naudos ir mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia didelio masto investicijų, konstatuoja EK.
„Geriausias būdas sumažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro yra aprūpinti mūsų ekonomiką elektra iš švarių vietinių šaltinių. Šiandien siūlome, kad Europa taptų pirmuoju pasaulyje elektra varomu žemynu. Nuo elektros energijos kainų mažinimo iki mūsų anglies dioksido rinkos pritaikymo prie kintančių pasaulinių realijų – tai taip pat yra investicijų ir nepriklausomumo planas. Kad perėjimas prie švarios energijos vyktų sklandžiai, pagerėtų mūsų pramonės padėtis ir būtų remiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
ATLPS peržiūra
Tuo metu 2005 metais pradėjusi veikti ATLPS davė rezultatų, pabrėžia EK. Iš jos gauta daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo reinvestuotos į inovacijas, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir Europos energetikos sistemos modernizavimą. Visa tai padeda Europai 50 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems ji taikoma.
Tačiau geopolitinės ir ekonominės aplinkybės pasikeitė, o ES pramonė patiria didesnį spaudimą, todėl, anot EK, būtina modernizuoti ATLPS, kad ji būtų mūsų konkurencingumo ir nepriklausomumo inovacijų ir investicijų variklis.
„ES ATLPS įrodė, kad anglies dioksido apmokestinimas veikia. Ji sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, sustiprino Europos energetinį saugumą ir sutelkė investicijas visoje mūsų ekonomikoje. Šiandienos pasiūlyme dėl ATLPS peržiūros nustatyti trys pagrindiniai tikslai: klimato politikos veiksmai, konkurencingumas ir nepriklausomumas. Ja skatinama klimato politika, be kita ko, ATLPS paverčiant tikru inovacijų ir investicijų varikliu“, – sakė už klimatą, nulinį taršos balansą ir švarų augimą atsakingas Komisijos narys Wopke Hoekstra (Vopkė Hiokstra).
Pasak EK, ATLPS peržiūra padės pramonei, kartu išsaugant esminį ATLPS vaidmenį vykdant su klimato kaita susijusią energetikos pertvarką, laikantis ES klimato teisės akto. Joje atnaujinamas linijinis mažinimo koeficientas – 3,7 proc. 2031–2035 metais ir 1,7 proc. 2036–2040 metais, kad trajektorija būtų laipsniškesnė ir suderinta su vidaus klimato srities užmojų lygiu.
Iki 2 proc. aukštos kokybės tarptautinių kreditų leis finansuoti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektus užsienyje ir suteiks daugiau veiksmų erdvės 2036–2040 metais, kai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas Europoje taps sudėtingesnis.
Persvarstytoje ATLPS daug dėmesio bus skiriama investicijoms. Siūlomam Pramonės dekarbonizacijos bankui bus skirtas 100 mlrd. eurų finansavimas, skirtas didelio masto pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui visoje Europoje. ATLPS investicijų skatinimo priemonė bus parengta iki 2030 metų, kaip pirmasis banko veiklos etapas. Iš ES ATLPS inovacijų fondo ir toliau bus remiamas pirmasis komercinis novatoriškų švarių technologijų taikymas įvairiuose sektoriuose. Be to, valstybės narės turės 50 proc. savo nacionalinių ATLPS pajamų skirti investicijoms į ATLPS sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tai sudaro daugiau kaip 100 mlrd. eurų investicijų iki 2030 metų.
Solidarumas tebėra ATLPS pagrindas, pabrėžė Komisija. Modernizavimo fondas toliau rems mažesnes pajamas gaunančias valstybes nares, kad jos atnaujintų energetikos sistemas ir pertvarkytų pramonę.
Nemokami apyvartiniai taršos leidimai įmonėms bus skiriami ir po 2030 metų ir bus glaudžiau susieti su investicijomis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą Europoje. Nacionalinės ATLPS pajamos turėtų būti reinvestuojamos į ATLPS sektorius. Principas aiškus: pramonės įnašas turėtų būti grąžintas pramonei. Šis požiūris skatina ir apdovanoja tuos, kurie investuoja į perėjimą prie švarios energijos, ir skatina tuos, kuriems sunku pasivyti.
Pasiūlymu į ES ATLPS taip pat įtraukiamas nuolatinis anglies dioksido absorbavimas. Tai suteiks papildomo lankstumo sektoriams, kuriems sunkiausia sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir kartu padės plėsti šias technologijas.
Atskiru pasiūlymu dėl lyginamųjų indeksų siekiama 2026–2030 metų laikotarpiu pramonei skirti daugiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kurių vertė – 6 mlrd. eurų. Sektoriuose, kuriems taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas bus mažinamas lėčiau, o laipsniškas panaikinimas bus pratęstas iki 2038 metų.
Komisija taip pat siūlo reformuoti rinkos stabilumo rezervą (RSR), kad būtų dar labiau sustiprintas rinkos stabilumas ir investicijų nuspėjamumas, išlaikytas likvidumas ir sumažintas pernelyg didelis kainų svyravimas.
Pasiūlymu sustiprinama aviacijos ir jūrų sektoriams taikoma ES ATLPS ir ji išplečiama įtraukiant atliekų deginimą. Atliekant peržiūrą šiuose sektoriuose kuriamos naujos verslo galimybės, šalinama apėjimo rizika ir sudaromos vienodos sąlygos. Ji taip pat užtikrina suderinamumą su tarptautiniais pokyčiais.
