„Štai kodėl atėjo laikas Europai pabusti gynybos ir saugumo srityje“, – sakė ji.
2022 metais Rusijos surengta invazija į Ukrainą tuo metu buvo vadinama žadintuvo skambučiu Europai, po Šaltojo karo dešimtmečius nepakankamai investavusiai į savo gynybą.
Nuo to laiko ES ėmėsi iniciatyvų didinti karinę gamybą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, Rusija savo ekonomiką perkėlė ant karo bėgių, bet ES šalims vis dar sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos poreikius ir tuo pat metu stiprinti savo pajėgas.
Ukrainos pajėgoms susiduriant su vis didesniais sunkumais fronto linijoje, daugėja būgštavimų, kad Maskvos pergalės atveju Europą gali apimti platesnis konfliktas.
„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma. Turėtume būti pasiruošę“, – sakė U.von der Leyen.
„Tai prasideda nuo neatidėliotino poreikio atkurti, papildyti ir pertvarkyti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas“, – teigė ji.
Skubos jausmą Europoje sustiprino tai, kad po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus gali sugrįžti izoliacionistas Donaldas Trumpas.
„Europos suverenitetas niekada nebus užtikrinamas mūsų partnerių ir draugų sąskaita. Ir tai tikrai niekada neturės įtakos mūsų NATO aljanso svarbai ir poreikiui“, – sakė U. von der Leyen.
Praėjusį mėnesį Briuselis parengė 1,5 mlrd. eurų vertės strategiją, skirtą gynybos produktų gamybai plėsti, tačiau pareigūnai teigia, kad to nepakanka.
„Ar to pakanka – ne. Ar mums reikia daugiau – taip“, – pabrėžė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas, kuris vadovavo šiai gynybos iniciatyvai.
Prancūzija, Estija ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad reikia kurti didesnę programą, kuri būtų finansuojama bendrai skolinantis. Jos apimtis galėtų siekti 100 mlrd. eurų.
Tačiau vadinamosios taupiosios šalys su Vokietija priešaky šaltai sutiko tokį siekį.
Iki birželį vyksiančio bloko viršūnių susitikimo Briuselis turi pateikti naujų pasiūlymų dėl gynybos.
