Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 15:28

EK vadovė Ursula von der Leyen pažėrė kritikos Turkijai ir Rusijai

Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ursula von der Leyen

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino Europos Sąjungą nebebūti naivia didžiųjų galių atžvilgiu, pažerdama kritikos Turkijai ir Rusijai.

U.von der Leyen, kuri pernai stojo prie EK vairo žadėdama paversti bendriją labiau „geopolitine“, sakė, jog Europos Sąjunga turėtų priimti „aiškius ir greitus“ sprendimus užsienio politikoje, o ne veltis į vidaus derybas.

U.von der Leyen savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį perspėjo Turkiją nebauginti Graikijos ir Kipro dėl energijos išteklių rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

„Turkija yra ir visada bus svarbi kaimynė, bet nors žemėlapyje mes esame šalia, atrodo, kad atstumas tarp mūsų auga“, – kalbėjo U.von der Leyen Europos Parlamente.

„Taip, Turkija yra nerimastinga kaimynė. Ir taip, ji priglaudė milijonus pabėgėlių, ir už tai mes ją remiame skirdami didelį finansavimą. Tačiau niekas nepateisina bandymų gąsdinti savo kaimynus“, – sakė ji.

Turkija, Graikija ir Kipras nesutaria dėl energijos išteklių ir jūrinių sienų regione. Ankara supykdė kitas dvi ES nares, į ginčytinus vandenis rytinėje Viduržemio jūros dalyje siųsdama tyrimų laivus su karo laivų palyda.

Iškilus galimo konflikto grėsmei Kipras daro spaudimą kitoms ES narėms, kad jos pritartų naujoms sankcijoms Ankarai dėl jos vykdomų gręžimo darbų.

Rusija „nesikeičia“

ES užsienio politikos sprendimai ir sankcijos turi būti priimami vienbalsiai, o tai dažnai vilkina procesą, įvairioms šalims grasinant pasinaudoti savo veto teise, kad apgintų savo interesus.

Pasak diplomatų, neseniai Kipras atsisakė palaikyti sankcijas Baltarusijai dėl jos susidorojimo su protestuotojais, siekdamas užtikrinti, kad Bendrija imtųsi griežtesnių priemonių prieš Turkiją.

U.von der Leyen paragino pereiti prie balsų daugumos sistemos, bent jau tuomet, kai sprendžiamas sankcijų klausimas. Tačiau tai reikštų, kad tuo atveju visos 27 valstybės turėtų atsisakyti savo veto teisės, todėl šis pasikeitimas yra mažai tikėtinas.

EK vadovė pareiškė, kad ES toliau dirbs prie JAV priimto Magnitskio įstatymo Europos Sąjungos atitikmens, kad galėtų imtis sankcijų prieš žmogaus teisių pažeidėjus bet kuriame pasaulio kampelyje. Šiai priemonei ES užsienio reikalų ministrai pritarė praėjusių metų pabaigoje.

ES valstybėms raginant Maskvą nesikišti į įvykius Baltarusijoje, kur nuo 1994-ųjų šalį valdantis autokratas Aliaksandras Lukašenka susiduria su masiniais protestais dėl jo tvirtinimo, kad buvo perrinktas dar vienai kadencijai, U.von der Leyen pareiškė, kad Bendrija palaiko šios šalies žmones.

„Baltarusijos žmonės privalo būti laisvi patys priimti sprendimus dėl savo ateities. Jie nėra kieno nors šachmatų lentos figūros“, – sakė ji.

Ji taip pat perspėjo galvojančiuosius taip, kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris yra sakęs, kad atėjo laikas suartėti su Maskva po daugybės įtampos metų.

„Tiems, kas pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija, aš pasakysiu, kad Aleksejaus Navalno apnuodijimas pažangia chemine medžiaga nėra vienkartinis atvejis“, – perspėjo U.von der Leyen.

„Tokį braižą mes jau matėme Sakartvele ir Ukrainoje, Sirijoje ir Solsberyje – ir kišimesi į rinkimus visame pasaulyje. Šis braižas nesikeičia“, – pridūrė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Debiutas
Parašykite atsiliepimą apie 15min