Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 15d. 14:20

Ekspertai apie V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimą: leis plūduriuoti paviršiuje

Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas 15min tema
„Scanpix“/AP nuotr. / Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas Sočyje akis į akį kalbėjosi daugiau nei keturias valandas. Susitikimas buvo uždaras, sulaukta tik kelių viešų komentarų prieš kameras. Bet ir juose turinio būta mažai, išskyrus V.Putino žodžius apie A.Lukašenkos vis minimą konstitucinę reformą. Ką tai reiškia?

Daugelio apžvalgininkų teigimu, Sočyje buvo įmanoma išgirsti du konkrečius dalykus: V.Putino žodžius apie A.Lukašenkos planuojamą konstitucinę reformą ir kad Rusija suteiks Baltarusijai 1,5 mlrd. JAV dolerių dydžio valstybinę paskolą.

„Žinome apie jūsų pasiūlymą pradėti dirbti su Konstitucija, – taip į jo link persikreipusį A.Lukašenką kreipėsi ant fotelio patogiai išsidrėbęs V.Putinas. – Manau, kad pasiūlymas logiškas, savalaikis ir tinkamas.“

Aišku, A.Lukašenka apie būsimas pataisas kalba jau keleri metai – nereikėjo jokių protestų. Kalba jis ir apie reformai įtvirtinti reikalingą referendumą.

Bet kuo čia dėtas V.Putinas? Kodėl būtent jis nutarė viešai, o ne privačiai, priminti A.Lukašenkai apie, suprask, reikalingas vidaus politines reformas Baltarusijoje? Ar tai reiškia, kad Maskva nori sumažinti A.Lukašenkos įtaką šalyje?

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

„Spektaklis tęsiasi, – 15min vis dėlto teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius. – Maskva dar neturi labai aiškaus plano ir yra pakankamai daug rizikų dėl tam tikrų žingsnių. Todėl užimta laukimo pozicija.“

Dialogas ir reforma

V.Putinas, kreipdamasis į svečią iš Minsko, dar pridūrė, kad baltarusiai turi „patys, be jokių pasakinėjimų ir spaudimo iš išorės, ramiai ir palaikydami dialogą vieni su kitais susitvarkyti su šia situacija“.

Buvo dar ir patvirtinimas, kad Maskva laiko A.Lukašenką legitimiu Baltarusijos vadovu, bet buvo ir tokie žodžiai – Konstitucijos keitimas „leis šalies politinės sistemos plėtrai pasiekti naujų aukštumų“.

Kitaip tariant, Rusijos prezidentas apie būtinybę kažką keisti „dialogu“ ir „sistemos plėtra“ užsiminė net ne vieną kartą. Skirtingai, beje, nei A.Lukašenka tai pastebėjo ir Minske veikiančio politinių tyrimų instituto „Politinė sfera“ direktorius Andrejus Kazakevičius.

A.Kazakevičius: paviešintame įraše Lukašenka pats kaip tik nepamini konstitucinės reformos ir nesako, ką mano apie politinį dialogą šalies viduje.

Jo teigimu, V.Putinas akivaizdžiai pademonstravo A.Lukašenkai, kad Kremliui bet kokiose diskusijose reikalingas ir reformų Baltarusijoje klausimas: „Jis priminė Lukašenkai politines reformas – kad jų nepamirštų.“

„O paviešintame įraše Lukašenka pats kaip tik nepamini konstitucinės reformos ir nesako, ką mano apie politinį dialogą šalies viduje. Todėl manau, kad Putinas jam priminė, jog Maskva šios temos neatsisako ir siekia permainų Baltarusijoje“, – teigė A.Kazakevičius.

A.Lukašenka iš tiesų mieliau dėstė, kaip savaitgaliais „išleidžia“ žmones į atlaisvintą Minską pasivaikščioti, dėkojo Rusijai už paramą, vadino rusus „vyresniaisiais broliais“ ir smerkė neva klastingus NATO manevrus, užsimindamas apie Pabradę.

Nauju elitu galėtų žaisti

Savo ruožtu vienas Maskvos Carnegie centro vadovų Maksimas Samorukovas sako esąs tikras, kad V.Putinas apie konstitucinę reformą prabilo ne šiaip sau – esą ji bus būtina norint išlaikyti Kremliaus paramą.

„Tokia paramos, 1,5 mlrd. dolerių paskolos, kaina. Putino žodžiai liudija, kam labiausiai reikia konstitucinės reformos Baltarusijoje, – Kremliui.

Svarbiausia, kad įvykdžius tokią reformą Lukašenka nebebūtų autoritarinis Baltarusijos lyderis. Kremliui nereikės visų reikalų, susijusių su Baltarusija, spręsti tiesiogiai su juo. Vietoj to pasirodys palaidas valdantysis elitas, kurio nariai nepasitikės vieni kitais“, – rašo M.Samorukovas.

Analitiko teigimu, A.Lukašenka Rusijai problemų kėlė dėl to, kad jis vienas viską kontroliavo Baltarusijoje, ir todėl, kad Kremliuje manyta, jog jis labai populiarus šalyje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aliaksandras Lukašenka

O būsimasis elitas, kuris užims vietas parlamente, Saugumo taryboje ar vyriausybėje, tokio pasitikėjimo ir įtakos neturės.

„Būsimasis elitas, kuriam bus padalintos galios, stokos pasitikėjimo, visų pirma, pačioje Baltarusijoje. Šio elito nariai supras, kad nežinos, už ką balsuos baltarusiai, jei galės balsuoti laisvai – todėl nutars, kad geriau pasikliauti Kremliumi, kuris neleis baltarusiams laisvai balsuoti“, – dėstė M.Samorukovas.

Jis pabrėžia, kad konstitucinė reforma Kremliuje tikrai neplanuojama kaip žingsnis drastiško Baltarusijos politinio gyvenimo demokratizavimo link.

„Taip, Lukašenkos galios sumažės, bet tuo pačiu režimas išlaikys galimybę nutildyti tuos, kurie neturėtų kalbėti.

Konstitucinė reforma Kremliuje tikrai neplanuojama kaip žingsnis drastiško Baltarusijos politinio gyvenimo demokratizavimo link.

Kitų galios taškų stiprinimas nereiškia demokratijos. Parlamentas turės daugiau galių, bet jis nebūtinai bus renkamas laisvai. Negana to, reforma bus derinama su Rusija“, – mano M.Samorukovas.

Nenori antirusiškų nuotaikų

L.Jonavičius sutinka – jo teigimu, „Putino planas toliau įgyvendinamas“, nes A.Lukašenka „visiems yra toksiškas reikalas“.

„Turėti su juo reikalų reikia, bet tai gali sukelti neigiamų pasekmių. Visa sistema Baltarusijoje pastatyta ant vieno žmogaus ir alternatyvaus galios centro nėra.

Lukašenka tikrai darys viską, kad toks centras neatsirastų. Bet Rusijai geriau turėti galimybę kalbėtis su daugiau galios centrų, su pareigūnais, kurie galbūt net alternatyviai derėtųsi su Maskva. Taip, Kremlius nori decentralizuoti sistemą per konstitucinę reformą“, – aiškino analitikas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

Problema, pasak L.Jonavičiaus, visgi yra tai, kad ir A.Lukašenka kalba apie konstitucinę reformą, nors ją neabejotinai supranta kitaip nei Rusija.

Varšuvoje veikiančio Rytų studijų centro Rusijos skyriaus vadovas Marekas Menkiszakas irgi pastebėjo: „Lukašenka nori, kad konstitucinė reforma taptų savotišku masalu ir kad prieš kalbantis apie integraciją su Rusija būtų susitarta dėl pigesnių dujų ir naftos bei finansinės paramos. Abi pusės žino, kad toks yra paketas.“

L.Jonavičius: kuo labiau Rusija kišis, tuo daugiau kils galimybių, jog protestai prieš Lukašenką virs protestais prieš Rusiją. To Putinui nereikia.

A.Lukašenka netgi turi kozirių – turbūt net jis supranta, kad akivaizdi Maskvos parama diktatoriui padidintų antirusiškas nuotaikas Baltarusijoje.

„Rusija turi rimtų, stiprių svertų – ekonomika, kariuomenė, politika, žiniasklaida. Bet dabartinėje situacijoje aktyviai šių ginklų naudoti nenori ir negali“, – pastebėjo M.Menkiszakas.

„Rusija, be abejo, maksimaliai bandys prastumti savo interesus, bet nesukeldama didesnių bangų – esti pavojus, kad kuo labiau Rusija kišis, tuo daugiau kils galimybių, jog protestai prieš Lukašenką virs protestais prieš Rusiją. To Putinui nereikia“, – 15min pripažino ir L.Jonavičius.

Gali palikti A.Lukašenką

Būtent dėl to įmanoma, kad Kremlius konstitucinę reformą Baltarusijoje išsimuš net nepatraukdamas A.Lukašenkos. Priežasčių, anot ekspertų, visgi ne viena.

„Kadangi Konstitucija bus nauja, iš principo visos Lukašenkos kadencijos turėtų nieko nebereikšti. Bet svarbiau tai, kad jis niekur negali eiti, nes kontroliuoja Baltarusijos valdžios ir galios mašiną.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Jei jis dabar pasitrauks, kam bus patikėtas konstitucinės reformos įgyvendinimas? Be to, visi tie riaušių milicininkai ir KGB agentai klauso Lukašenkos, įtakingesnio žmogaus šalyje nėra.

Kremlius neturi kuo jį pakeisti, bet nėra ir poreikio“, – dėstė M.Samorukovas.

Esą A.Lukašenka įspraustas į kampą, o tai, kad su juo Vakarai jau nesikalbės, Kremliui labai patogu. Negana to, jei galios centrų Baltarusijoje ir atsirastų daugiau, koks tada būtų skirtumas, ar A.Lukašenka – prezidentas, ar ne?

M.Samorukovas: Putinas neplanuoja kelių dešimtmečių į priekį. Jis nori performuoti Baltarusijos režimą, o tam Lukašenka reikalingas. Kai po kelerių metų iškils klausimas, ar perrinkti Lukašenką, ar ne, sprendimas bus priimtas pagal aplinkybes.

„Manau, kad Putinas asmeniškai jausis geriau, jei Lukašenka pasiliks valdžioje. Vakarams tai taptų simboliu, kad režimas nėra iš esmės naujas: bus aišku, kad jokios realios demokratijos neatsirado, o tai reikš, jog Vakarai nepradės naujo dialogo su Minsku“, – aiškino M.Samorukovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas

„Putinas neplanuoja kelių dešimtmečių į priekį. Jis nori performuoti Baltarusijos režimą, o tam Lukašenka reikalingas. Kai po kelerių metų iškils klausimas, ar perrinkti Lukašenką, ar ne, sprendimas bus priimtas pagal aplinkybes.

Jei tada bus kandidatų, kurie Kremliui bus palankesni, Lukašenka gali būti nuimtas. Arba ne. Senesniems žmonėms labiau patinka inertiški scenarijai“, – pridūrė analitikas.

Neleis nuskęsti – turės plūduriuoti

L.Jonavičius savo ruožtu pritardamas tvirtina, kad Rusija artimiausiu metu leis A.Lukašenkai „plūduriuoti paviršiuje“.

„Jo netrauks iš vandens, bet neleis jam nuskęsti – jis plūduriuos paviršiuje. Greičiausiai vien tam, kad atsirastų kiti žaidėjai Baltarusijoje, su kuriais būtų galima kalbėtis tuo atveju, jei Lukašenka jau visai supsichuos ar bus nušalintas vienokiu ar kitokiu būdu“, – 15min teigė ekspertas.

Aišku, yra ir A.Lukašenkos pozicija – ne tik Kremliaus. L.Jonavičius pastebėjo: „Manyčiau, kad jis mato galimybę išplaukti, atsistoti kojomis ant dugno ir jau tada sugalvoti, kaip oriai pasitraukti. Arba, aišku, jis pamanys, kad išplaukęs iš tokios balos jau galės sėdėti valdžioje, kiek tik nori.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Laurynas Jonavičius

A.Kazakevičius nemano, kad A.Lukašenką tenkintų naujoji realybė, kuri reikštų, jog reiktų dalytis galia su kitais veikėjais.

„Netikiu, kad jis sutiks vaidinti mažesnį vaidmenį nei per pastaruosius 25 metus. Tai neatitinka jo psichotipo – jis labai ūmiai reaguoja į vidaus krizes, jam labai svarbi kontrolės iliuzija.

Todėl Kremlius gali pareikalauti naujų žmonių svarbiausiuose postuose. Vėlgi, kol kas niekas dar neaišku“, – teigė A.Kazakevičius.

„Visas jo elgesys rodo, kad su žemesne pozicija Lukašenka nenorės taikytis. O tai galbūt reiškia, kad jei jam reikės rinktis tarp viceministro posto ir pasitraukimo, jis tikriausiai rinksis pasitraukimą“, – sutiko L.Jonavičius.

Komentarai: 16

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min