15min be reklamos
2022 12 03, 08:28

Ekspertai apie V.Putino „norą“ derėtis ir Rusijos karių išvedimo iš Zaporižios AE perspektyvas

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas naujausiose apžvalgoje pabrėžia, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino retorika rodo, jog jis nėra suinteresuotas rimtomis derybomis su Ukraina ir išlaiko maksimalistinius karo tikslus.
Mobilizuoti Rusijos rezervistai
Mobilizuoti Rusijos rezervistai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Anot ekspertų, Rusija bando pasinaudoti Vakarų noru derėtis ir siekia „sukurti tokią dinamiką, kad Vakarų pareigūnai jaustųsi spaudžiami daryti išankstines nuolaidas, kad prikalbintų Rusiją sėsti prie derybų stalo.“

Gruodžio 2 d. Rusijos režimo lyderis V.Putinas surengė valandą trukusį pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kurio metu melagingai pareiškė, esą Vakarų finansinė ir karinė pagalba Ukrainai sukuria situaciją, kai Ukrainos vyriausybė atvirai atmeta derybas. Jis paragino O.Scholzą persvarstyti Vokietijos požiūrį į įvykius Ukrainoje. O.Scholzas nurodė, kad bet koks diplomatinis konflikto Ukrainoje sprendimas turi apimti Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos teritorijos.

„Putino ir Scholzo skambutis atitiko gruodžio 1 d. JAV prezidento Joe Bideno diplomatinę uvertiūrą, kai Bidenas pareiškė, kad yra pasirengęs kalbėtis su Putinu, jei Rusijos prezidentas ieškos būdų, kaip užbaigti karą“, rašoma apžvalgoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vakar sureagavo į J.Bideno pasisakymą ir nurodė, kad reikalavimas išvesti Rusijos karius yra išankstinė sąlyga. D.Peskovas sakė, kad „specialioji karinė operacija“, kaip Rusijoje vadinamas prieš Ukrainą pradėtas karas, bus tęsiama. Jis taip pat pridūrė, esą JAV nenoras pripažinti Rusijos aneksuotas teritorijas apsunkina derybų procesą.

Kremliaus reikalavimus gruodžio 1 d. dar kartą išsakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, Rusija esą bus pasirengusi kalbėtis su Vakarų pareigūnais, jeigu šie parodys norą aptarti gruodžio 17 d. pasiūlytas „saugumo garantijas“ – reikalavimus JAV ir NATO, tarp kurių yra, kaip pastebėjo Karo studijų institutas, aiškus sprendimas nepriimti Ukrainos ir Sakartvelo į Aljansą bei draudimas steigti karines bazes buvusiose sovietų bei NATO nepriklausančiose šalyse.

Karo studijų institutas jau anksčiau rašė, kad V.Putino retorika rodo, jog jis nėra suinteresuotas rimtomis derybomis su Ukraina ir išlaiko maksimalistinius karo tikslus. Tikėtina, kad V.Putinas, S.Lavrovas ir D. Peskovas šiuos pareiškimus dėl derybų padarė siekdami sukurti Vakarų pareigūnams nuomonę, kad Rusiją reikia įkalbėti derėtis. Tikėtina, rašoma apžvalgoje, kad Kremlius siekia susikurti tokią atmosferą, kai Vakarų pareigūnais siūlo įšankstines sąlygas, norėdami įtikinti Rusiją pradėti derybas, nereikalaujant iš Maskvos didelių išankstinių nuolaidų.

„V.Putino, S.Lavrovo ir D.Peskovo pareiškimuose pabrėžiama, kokios gali būti kai kurios iš tų pageidaujamų prevencinių nuolaidų: mažesnė Vakarų finansinė ir karinė pagalba Ukrainai, Rusijos neteisėtai aneksuotų teritorijų pripažinimas, NATO bei Vakarų karinių veiksmų Europoje apribojimai. Kremlius taip pat miglotai kalbėjo apie derybų temą, greičiausiai siekdamas įtikinti Vakarų pareigūnus pradėti derybų procesą aiškiai neapibrėžus, ar derybomis siekiama paliaubų, taikos proceso, ar galutinio taikos susitarimo“, – pastebi ekspertai.

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Vakarų lyderiai atmetė Kremliaus reikalavimus ir dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainai.

Analitikai prabrėžia, kad Rusija ir toliau kelia grėsmę Ukrainos energetikos tinklams ir civiliams gyventojams, nepaisant to, kad šalies oro gynybos pajėgos sėkmingai numuša Rusijos raketas ir dronus.

Ukrainos generalinio štabo viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas pareiškė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 72 proc. iš 239 Rusijos sparnuotųjų raketų ir 80 proc. iš 80 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed-136“, paleistų per lapkričio mėn.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Papildomos Vakarų teikiamos oro gynybos sistemos skatina Rusijos karo šalininkų bendruomenę abejoti ilgalaikiu Rusijos raketų kampanijos tvarumu, pastebi ekspertai.

Apžvalgoje taip pat rašoma, kad Rusija kelia sąlygas deryboms dėl Zaporižios atominės elektrinės (ZAE) demilitarizavimo mainais į Ukrainos garantiją, kad dujos į Europą ir toliau bus tiekiamos naftotiekiu „Družba“, tačiau, abejojama, kad Maskva tokio susitarimo laikytųsi.

„Net jei Rusija išvestų savo pajėgas ir okupacinę administraciją iš Enerhodaro, ji vis tiek kontroliuotų aplinkinę teritoriją ir išlaikytų galimybę smogti, įskaitant ir pačią ZAE. Atvirkščiai, kol karinė padėtis pietų Ukrainoje nesikeis, Rusija greičiausiai kaltintų Ukrainos pajėgas pažeidus susitarimo sąlygas ir pasinaudotų tokiais kaltinimais, kad pateisintų ZAE remilitarizavimą ir nustatytų ilgalaikes informacines sąlygas, kad melagingai pakenktų Ukrainos gebėjimui saugiai eksploatuoti ZAE ir įsipareigoti laikytis bet kokių būsimų paliaubų ar taikos susitarimų“, – rašo Karo studijų institutas.

Dar kelios svarbiausios išvados:

  • Rusijos pajėgos vis dar kelia grėsmę Ukrainos energetikos infrastruktūrai, nepaisant sėkmingos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos.
  • Papildomos Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemos verčia Rusijos karo šalininkų bendruomenę abejoti Rusijos oro kampanijos prieš Ukrainos infrastruktūrą rezultatais.
  • Rusijos pareigūnai kelia sąlygas derėtis dėl Zaporižios AE demilitarizavimo – susitarimo, kurio Rusija greičiausiai nesilaikytų ir kuris nepanaikintų nuolatinės grėsmės AE.
  • Ukrainos pajėgos pasiekė lokalių proveržių į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo Kreminos.
  • Rusijos pajėgos toliau darė minimalius pasiekimus Bachmuto rajone ir vykdė puolamąsias operacijas Avdijivkos-Donecko miesto rajone.
  • Dėl Ukrainos smūgių Rusijos pajėgoms gali būti sunku tinkamai paskirstyti ir dislokuoti pajėgas užnugario rajonuose Pietų Ukrainoje.
  • Prasta logistika, nepaklusnus mobilizuotas personalas ir vidaus protestai toliau trukdo Kremliui pasiekti dalinės mobilizacijos tikslus.
  • V.Putinas ir toliau bando maskuoti karinės plėtros projektus okupuotose teritorijose be jokios aiškios priežasties.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min