Tuo tarpu ekonomistai perspėja, kad tolesnis spaudimas Graikijai neišvengiamai sukels politinį ir finansinį chaosą šalyje.
Euro grupės ministrai iki kitos savaitės nukėlė patvirtinimą antrajam finansinės pagalbos paketui Graikijai, siekiančiam 130 mlrd. eurų, kad šalies parlamentas galėtų patvirtinti kreditoriams žadėtas taupymo priemones. Graikija ir vadinamasis „kreditorių trejetas“ – ES, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas – sutarė sumažinti išlaidas iki 1,5 proc. BVP, minimalų atlyginimą – 22 proc., iki 2015 metų panaikinti 150 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje, sumažinti pensijas.
Vyriausybė ketina gauti mažiausiai 50 mlrd. eurų iš privatizacijos, kurios programa suderinta su kreditoriais.
„Kreditorių trejetas“ reikalauja, kad šioms naujoms pagalbos suteikimo sąlygoms parlamentas pritartų iki kito trečiadienio, kad vyks kitas Euro grupės susitikimas. Susitarimas su „trejetu“ sukėlė Graikijos dešiniosios nacionalistinės partijos LAOS, įeinančios į valdančiąją koaliciją, nepasitenkinimą. LAOS deputatai atsisakė balsuoti už pasirašytą susitarimą, tačiau partija parlamente turi tik 16 iš 300 vietų, todėl jų pareiškimai situacijos iš esmės nekeičia.
„Kreditoriai reikalauja 40 metų paklusnumo. Tačiau Graikija nepasiduos, – pareiškė LAOS lyderis Georgijus Karacaferis. – Man didžiausią susirūpinimą kelia mūsų šalies pažeminimas. Graikija išgyvens be ES, tačiau neišgyvens po vokiečių batu“.
Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė penktadienį šalies parlamente abejojo, ar suderintos priemonės padės sumažinti Graikijos valstybės skolą iki reikalaujamų 120 proc. BVP 2020-aisiais metais ir perspėjo, kad gali reikėti papildomų reformų.
Kreditoriai reikalauja 40 metų paklusnumo. Tačiau Graikija nepasiduos
„Graikijos siūlomų taupymo priemonių nepakanka, ir jiems reikės dar kartą peržiūrėti savo planą“, – tvirtina Vokietijos finansų ministerijos atstovas spaudai. Pasak G.Karacaferio, paskutiniu lašu jam tapo ES atkaklus reikalavimas sumažinti pensijas.
Protestuodamas dėl naujų griežtų taupymo priemonių ketvirtadienį atsistatydino Graikijos darbo ministro pavaduotojas Janis Kutsukas, nes taupymo priemonės būsiančios ne tik griežtos, bet ir skausmingos dirbantiesiems.
Penktadienį jo pavyzdžiu pasekė LAOS narys Asterijus Rodulis, žemės ūkio ministro pavaduotojas, o paskui – vienintelis šios partijos ministras ir dar du viceministrai.
Jeigu taupymo priemonės vis tik bus patvirtintos, LAOS lyderis pažadėjo pasiekti, kad vadinamojo trejeto atstovai, o ypač TVF misijos Atėnuose vadovas Paulas Thomsenas taps nepageidautini – personae non gratae.
Graikijos profesinės sąjungos, pradėdamos dvi paras truksiantį streiką, reikalauja, kad būtų atsisakyta „Europos primestų priemonių“ įgyvendinimo.
Penktadienį prie vyriausybės pastato Atėnuose būta susirėmimų tarp demonstrantų ir policijos; šie panaudojo ašarines dujas.
Rinkos į padėties aštrėjimą Graikijoje reaguoja rizikavimo mažėjimu visose srityse – pinga akcijos, euras, nafta ir metalai; investuotojai palankiau vertina dolerį ir jeną – laiko šias valiutas saugiausiais aktyvais.
Kovo 20 dieną Graikijai teks išmokėti 14 mlrd. eurų skolų – be pagalbos iš išorės šalis smuks į nekontroliuojamą nemokumą.
Balandį Graikijoje vyks parlamento rinkimai; ir tai tik dar labiau apsunkina derybas dėl Graikijos likimo.
Graikijos Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2011 metais susitraukė daugiau kaip 6 proc.
Nuogąstaujama, kad šiais metais BVP smuks dar 5 proc. Naujausiu vertinimu, iš recesijos Graikija galėtų išeiti ne anksčiau kaip 2013 metų pabaigoje, o iki 2020 metų BVP augimas neviršytų 3 proc. per metus.
