Tai pirmoji E. Macrono prezidentinė kelionė į Rusiją, kur praėjusią savaitę lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Europa ir Maskva imasi diplomatinių iniciatyvų susitarimui su Iranu išsaugoti po JAV sprendimo pasitraukti iš šios sutarties dėl Teherano branduolinės programos.
Prancūzijos ir Rusijos lyderiai surengs „nuodugnią asmeninę diskusiją“, nurodė Eliziejaus rūmai.
E.Macroną kelionės metu lydės žmona Brigitte. Prancūzijos prezidentas taip pat pasakys kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
Susitikimas rengiamas beveik lygiai metai po to, kai prezidentu išrinktas E.Macronas priėmė V.Putiną Versalyje. Tąsyk Prancūzijos lyderis per bendrą spaudos konferenciją apkaltino rusų žiniasklaidą „melagingos propagandos“ skleidimu.
V.Putinas Prancūzijos prezidentą priims Konstantino rūmuose – buvusioje Petro I rezidencijoje maždaug 20 km nuo Sankt Peterburgo.
Derybos rengiamos JAV prezidentui Donaldui Trumpui gegužės pradžioje pasitraukus iš svarbaus 2015 metų susitarimo, pagal kurį Iranas mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą sutiko apriboti savo branduolinę programą.
Vašingtonas grasina naujomis skaudžiomis sankcijomis, jei Teheranas neįvykdys griežtų naujų reikalavimų.
Pastangos išgelbėti branduolinį susitarimą su Iranu yra vienas iš nedaugelio klausimų, kuriais Europos šalys sutaria su Rusija. Jų santykiai pastaraisiais metais smarkiai pašlijo dėl Rusijos vaidmens Ukrainos ir Sirijos konfliktuose, jos numanomo kišimosi į užsienio rinkimus ir bei kaltinimų Maskvai prisidėjus prie buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.
Kalbant apie susitarimą su Iranu, „Rusijos pozicija tokia pati kaip daugumos tarptautinėje bendruomenėje, įskaitant Vakarų lyderius“, sakė politologas Aleksandras Baunovas iš Carnegie strateginių studijų centro Maskvoje.
Vakarai suprato, kad dialogas su V.Putinu „yra neišvengiamas“ siekiant išsaugoti susitarimą, sakė jis.
Japonijos premjeras Shinzo Abe savaitės pabaigoje taip pat lankysis Rusijoje.
„A.Merkel ir Sh.Abe jau pradėjo atšilimą su Maskva, ir E Macronas bijo netekti pranašumo, kurį Prancūzija visuomet turėjo kalbant apie Rusiją“, – pridūrė A.Baunovas.
Nesutarimai
Tačiau yra virtinė nesutarimų, neleisiančių visiškai atkurti draugiškų santykių tarp Paryžiaus ir Maskvos.
Svarbiausias toks klausimas yra Sirija, kur nuo karo pradžios 2011 metais žuvo mažiausiai 350 tūkst. žmonių.
Nuo 2015 metų Maskva Sirijoje padeda savo sąjungininkui prezidentui Basharui al Assadui ir ši pagalba yra laikoma lemiamu veiksniu pakeičiant konflikto kryptį. Tuo tarpu Prancūzija dalyvavo smūgiuose režimo taikiniams.
Kitas klausimas yra konfliktas Rytų Ukrainoje, kilęs Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir jau pareikalavęs mažiausiai 10 tūkst. gyvybių.
Paryžius, Maskva ir Berlynas 2015 metais tarpininkavo konflikto šalims Minske pasirašant taikos susitarimus, kuriais siekiama užbaigti kovas, bet kol kas jų pabaigos nematyti.
Trečiadienį žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ taip pat paprašė E.Macrono per susitikimą su Rusijos prezidentu iškelti žmogaus teisių pažeidimų klausimą. Prašymas buvo suformuluotas po griežtų valdžios priemonių prieš oponentus ir spaudimo mažumų grupėms.
E.Macronas privalo patvirtinti, „kad Prancūzija niekada nesutiks su padidėjusiomis represijomis Rusijoje kaip „naująja norma“, sakoma organizacijos pareiškime.
Tačiau abiejų prezidentų derybos nebus vienintelė dvišalė ketvirtadienio veikla. Per ekonomikos forumą turi būti pasirašyta virtinė komercinių susitarimų.
Prancūzijos prezidento dalyvavimu šiame forume „legitimizuojami verslo žmonių vizitai“, sakė analitikas A.Baunovas.
„Tuos, kurie nerimauja dėl rizikos, sankcijų ar kritikos, prezidentas tam tikru mastu dengia, – sakė jis. – Jei ką, dėl šio draugiškų santykių atkūrimo bus kritikuojama politinė vadovybė, o ne verslo bendruomenė.“
