Vienintelis ne JAV karinio jūrų laivyno branduolinis lėktuvnešis pasaulyje pradėtas eksploatuoti 2001 metais po daugiau nei dešimtmetį trukusių statybų.
„Vadovaudamasis dviem paskutiniais karinio programavimo įstatymais ir po išsamios ir visapusiškos peržiūrą nusprendžiau aprūpinti Prancūziją nauju lėktuvnešiu“, – sakė E. Macronas per vizitą pas Prancūzijos karius Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Jis pridūrė, kad sprendimas vykdyti projektą buvo priimtas šią savaitę.
„Grobuonių amžiuje turime būti stiprūs, kad mūsų bijotų“, – sakė E. Macronas.
Prancūzija tyrimus dėl „Charles de Gaulle“ pakeitimo pradėjo 2018 metais, o preliminarūs darbai prasidėjo po dvejų metų.
Apie oficialią statybų pradžią paskelbta nepaisant aklavietės dėl biudžeto, kurioje atsidūrė antroji pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomika.
Prancūzijoje pasirodė kritika, įskaitant kariuomenės vadą generolą Fabieną Mandoną (Fabjeną Mandoną), dėl to, ar baiminantis karo Europoje su Rusija nereikėtų teikti pirmenybės kitoms svarbesnėms sritims.
Oficialia statybų pradžia leis pasirašyti visas projektui reikalingas sutartis, pranešė E. Macrono biuras.
Naujasis lėktuvnešis, taip pat varomas branduoliniu kuru, bus daug didesnis už dabartinį flagmaną.
Jis bus beveik 80 tūkst. tonų talpos ir maždaug 310 m ilgio, palyginti su 42 tūkst. tonų talpos ir 261 m ilgio „Charles de Gaulle“.
Jame bus 2 tūkst. įgulos narių, jis galės talpinti 30 naikintuvų.
Nors būsimasis laivas vis dar bus mažesnis už 11 didžiulių JAV karinio jūrų laivyno superlėktuvnešių, kurių kiekvieno talpa viršija 100 tūkst. tonų, panašaus dydžio lėktuvnešius šiuo metu turi tik Kinija ir britų karališkasis jūrų laivynas.
Prancūzijos prezidentas tradiciškai pamini metų pabaigos šventes su užsienyje dislokuotais kariais. JAE prancūzų karių yra daugiau nei 900.
Dalis jų darbo skirta kovai su neteisėta prekyba narkotikais, o Prancūzija tikisi aktyvesnio JAE bendradarbiavimo.
