Per šias derybas tikimasi sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą energetikos sektoriuje: Ankara siekia ne vien mažesnių iš Rusijos tiekiamų dujų kainų, bet ir didesnių jų importo apimčių artėjant žiemai. Abi šalys taip pat spręs kitus svarbiausius diplomatinius klausimus.
Abu lyderiai tiesiogiai susitiks pirmąkart po to, kai R.T.Erdoganas rugpjūtį premjero postą iškeitė į prezidento. Tokį patį žingsnį V.Putinas atliko 2012 metais.
Apžvalgininkai dažnai atkreipia dėmesį į panašumus tarp 60-mečio R.T.Erdogano ir 62 metų V.Putino – abu jie yra stiprūs charizmatiški lyderiai, užsienyje kaltinami autoritarizmu, bet išlaikantys tvirtą šalininkų pagrindą namuose
Atrodo, kad Rusijai ir Turkijai iki šiol pavyko apginti savo glaudžius ryšius nuo potencialiai niokojančių ginčų dėl padėties Sirijoje ir Ukrainoje.
Ankara, tvirtai pasisakanti už valstybių teritorinį vientisumą dėl savo pačios kovos su kurdų separatistais, peikė anksčiau šiais metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Ankara, tvirtai pasisakanti už valstybių teritorinį vientisumą dėl savo pačios kovos su kurdų separatistais, peikė anksčiau šiais metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Turkija taip pat nerimauja dėl etninių totorių padėties tame Juodosios jūros pusiasalyje, kurie, pasak aktyvistų, tapo naujos prokremliškos valdžios persekiojimų taikiniais.
Abi šalys taip pat nesutaria dėl konflikto Sirijoje: V.Putinas yra paskutinis svarbus tos šalies prezidento Basharo al Assado sąjungininkas, bet R.T.Erdoganas spaudžia nedelsiant nuversti Sirijos lyderį.
Tačiau šie ginčai neatrodo pakenkę Ankaros ir Maskvos bendradarbiavimui kitose srityse: Turkiją kasmet aplanko daugiau negu 4 mln. turistų iš Rusijos, kuri taip pat stato pirmąją Turkijos atominę jėgainę pagal 20 mlrd. JAV dolerių vertės projektą.
„Turkijos ir Rusijos ryšiai išlieka stabilūs, išlaikant tęstinumą, ir nepriklausomi nuo dabartinės padėties“, – V.Putinas sakė duodamas interviu Anatolijos naujienų agentūrai prieš šį vizitą.
Jis taip pat pripažino: „Natūralu, kad mūsų pozicijos dėl kai kurių klausimų ne visiškai sutampa arba netgi skiriasi. Tai savaime suprantama valstybėms, vykdančioms nepriklausomą užsienio politiką.“
Turkija, kuri yra antroji didžiausia Rusijos dujų importuotoja po Vokietijos, nori pigesnių dujų ir didesnių jų kiekių, ypač per dabartinį žiemos sezoną.
Turkija, kuri yra antroji didžiausia Rusijos dujų importuotoja po Vokietijos, nori pigesnių dujų ir didesnių jų kiekių, ypač per dabartinį žiemos sezoną.
Energetikos ministras Taneras Yildizas praeitą savaitę lankydamasis Maskvoje pabrėžė, kad kai kuriems Turkijos regionams žiemą dujų reikia 22 kartus daugiau negu vasarą.
Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ pažadėjo šiemet padidinti tiekimą Turkijai iki 30 mlrd. kubinių metrų. Praeitais metais Turkija gavo 26,7 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau Ankara sunerimusi, kad planuojamos apimtys dabar sumažėjo dėl krizės Ukrainoje, kuri yra svarbu dujų tranzito šalis.
Kad padėtis kebli, rodo faktas, jog „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris sekmadienį dalyvavo iš anksto neskelbtose derybose Stambule su T.Yildizu ir R.T.Erdoganu, sakoma Rusijos bendrovės pranešime.
