Erdvėlaivis pakilo į giedrą dangų startavęs iš Kanaveralo kyšulio Floridoje penktadienį 14 val. 20 min. vietos (21 val. 20 min. Lietuvos) laiku.
Praėjus kelioms minutėms nuo starto, atsiskyrė dvi raketos nešėjos ir nukrito į Atlanto vandenyną.
Trys raketiniai varikliai per aštuonias su puse minutės iškėlė erdvėlaivį į orbitą, kuri buvo patikslinta dviem orbitiniais manevravimo varikliais.
„Startas buvo fenomenalus“, – sakė vienas NASA administratorių Billas Gerstenmaieris per spaudos konferenciją.
„Komandos dirbo susitelkusios, darbą atliko puikiai. Aparatas atrodo yra puikios formos. Esame pasirengę atlikti mums iškeltą misiją“, – sakė jis.
Per šią „Atlantis“ misiją, 32–ąją ir paskutinę šiam erdvėlaiviui, kuris pirmą kartą startavo 1985 metais, į TKS keliauja šeši astronautai, gabenamas Rusijoje pagamintas mini modulis mokslo tyrimams „Rassvet“.
Beje, pakeliui į TKS, erdvėlaiviui teks išvengti susidūrimo su viena kosmoso erdvėje pamestų nuolaužų.
Beje, pakeliui į TKS, erdvėlaiviui teks išvengti susidūrimo su viena kosmoso erdvėje pamestų nuolaužų, kurią NASA stebi, sakė B.Gerstenmaieris, kuris nurodė, kad atitinkamas manevras bus atliktas sekmadienį.
Prieš pat startą erdvėlaivių paleidimo direktorius Mike'as Leinbachas palinkėjo „Atlantis“ įgulai „sėkmės ir gero greičio“ bei paragino „maloniai praleisti ten laiką“.
Pagal dabartinius planus pastaroji misija yra viena iš paskutinių trijų misijų NASA erdvėlaivių programoje, kuri baigiama šių metų pabaigoje.
Po „Atlantis“ skrydžio lieka dar du – rugsėjį turėtų kilti „Discovery“, o lapkritį – „Endeavour“.
„Atlantis“ misija truks 12 parų; į TKS gabenama daugiau kaip 12 tonų įrangos, kurios reikia 100 mlrd. dolerių kainuojančiai stočiai galutinai įrengti orbitoje.
„Dvylika dienų, trys išėjimai į atvirą erdvę, tonos mechanizmų... Mes pasirūpinome atsarginėmis dalimis, kad jaustumėmės užtikrinti, jog TKS ilgai tvers, pakeisime senąsias baterijas, įkelsime Rusijoje pagaminta mokslo tyrimų modulį“, – aiškino erdvėlaivių programos vadybininkas Johnas Shannonas.
Prezidentas Barackas Obama vasarį ryžtingai atsisakė savo pirmtako George'o W. Busho planų iki 2020 metų nusiųsti astronautų į Mėnulį, o vėliau ir Marsą.
Varžomas didėjančio deficito, B.Obama Kongresui pateikė tokį biudžetą, kuris paskatino NASA sutelkti dėmesį į komercinį astronautų gabenimo į TKS variantą, kai pasibaigs erdvėlaivių programa.
Vis dėlto B.Obama neatsisako ateities vizijos, jog iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio amerikiečių astronautai galėtų pasiekti Marso orbitą.
