27 šalių bloko užsienio reikalų ministrai oficialiai pradės derybas su Ukraina ir kaimynine Moldova dėl pirmojo ES teisės aktų „klasterio“ atvėrimo.
Bet koks pasistūmėjimas dėl Ukrainos buvo įstrigęs maždaug dvejus metus, Vengrijos nacionalistų lyderiui Viktorui Orbanui vetuojant bet kokią pažangą, tačiau jo pralaimėjimas rinkimuose varžovui Peteriui Magyarui balandį atlaisvino kelius.
Už ES plėtrą atsakinga komisarė Marta Kos pavadino tai „mega pirmadieniu“ ir teigė, kad Ukraina bei Moldova žengs didžiausią žingsnį į priekį nuo tada, kai 2023 metais joms oficialiai buvo suteiktas kandidačių statusas.
„Jos įvykdė reikalavimus, ir mums tikrai atėjo laikas tai padaryti“, – susitikime Liuksemburge sakė M.Kos.
Tačiau nepaisant skambių pareiškimų ir Kyjivo prašymų daryti greitą pažangą praėjus ketveriems metams po to, kai po Rusijos invazijos jis pateikė prašymą dėl Ukrainos narystės, tai nereiškia, kad karo draskoma šalis greitai įstos į bloką.
Grynai praktiniu požiūriu vis dar laukia milžiniškas darbas derinant Ukrainos įstatymus, institucijas ir standartus su ES reikalavimais, nepaisant didelių Kyjivo žingsnių, kuriuos jis jau žengė net ir kovodamas su Rusija.
Tai apima derybas dėl 35 „skyrių“, apimančių viską nuo aplinkosaugos ir žemės ūkio iki teisingumo ir saugumo, suskirstytų į šešis „klasterius“.
Tačiau, kaip įprasta Europos Sąjungoje, šis klausimas taip pat yra giliai politinis, ir yra daugybė momentų, kai bet kuri valstybė narė, jei tik nori, gali pastoti kelią Kyjivui.
„Tai ilgas procesas. Ukraina kariauja. Ji turi išspręsti organizuoto nusikalstamumo problemas. Ji būtų trečia pagal dydį ES šalis, – sakė vienas Europos diplomatas, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs naujienų agentūrai AFP. – Perspektyva, kad Ukrainos plėtra įvyks greitai, niekada nebuvo reali.“
Vengrijos politikas P.Magyaras pažadėjo surengti referendumą dėl Kyjivo įstojimo, jei Ukraina užbaigs visas derybas „per ateinančius 10–15 metų“.
Be to, atrodo, kad esama platesnio noro prislopinti Kyjivo ambicijas ir vis daugiau kalbama apie galimas alternatyvas.
„Asocijuotoji“ narė?
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad kitos šalys, nenorinčios plėtros, naudojosi V.Orbano priedanga.
„Dabar Orbano nebėra, todėl nemažai kas išlindo iš jo šešėlio, taigi pažiūrėsime, ar turime šią vienybę dėl plėtros“, – sakė M.Tsahkna.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas balandį pareiškė, kad visiems aišku, jog „neatidėliotinas Ukrainos įstojimas į ES, žinoma, yra neįmanomas“.
F.Merzas pasiūlė padaryti Ukrainą ES „asocijuotąja nare“ be balsavimo teisės, kol Kyjivas pereis ilgą pilnavertės narystės procesą.
Šis planas sukėlė Ukrainos skeptiškumą, nes ji baiminasi, kad dėl bet kokių siūlomų tarpinių sprendimų ji visam laikui liks pusiaukelėje.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai reikalavo, kad Ukrainos stojimas būtų „visiškas – su visomis teisėmis“.
Tačiau esama platesnio siekio pertvarkyti ES stojimo procesą, Ukrainai, Moldovai ir kitoms viltį puoselėjančioms šalims beldžiantis į duris.
Šešios šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, paragino bloką apsvarstyti galimybę apriboti naujų narių balsavimo teises svarbiais klausimais ir sugriežtinti teisinės valstybės apsaugos priemones.
Vakarų Balkanų šalys Juodkalnija ir Albanija yra artimiausios kandidatės stoti į ES, o didelis būrys naujų narių gali būti nepakeliama našta ES.
Ukrainai ir jos rėmėjams Kyjivo priėmimas yra esminis bloko interesas, o ES turi pasiųsti aiškų signalą dėl terminų.
Derybų pradžia suteikė šaliai „reikšmingą politinę ir moralinę paramą“, penktadienį pareiškė V.Zelenskis.
„Ukraina daro tai, kas būtina, ir svarbu, kad ES taip pat laikytųsi savo žodžio“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė norintis, kad blokas pasirengtų priimti Ukrainą iki 2030 metų, jei ji iki to laiko užbaigs procesą.
„Tai yra mūsų, ES, reikalas nuspręsti, ir tam tinkamas laikas yra dabar, būtent dabar“, – sakė K.Budrys.
