Ispanijos teisėjas turėtų išduoti orderį, kad Belgija perduotų Madridui C.Puigdemont'ą, ieškomą apklausai dėl galimos antivyriausybinės veiklos, maišto ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo. Šie kaltinimai susiję su jo regiono nepriklausomybės siekiu.
Katalonų pastangos paversti jų nepriklausomybės klausimą tarptautine problema kol kas nedavė jokių rezultatų. ES visą laiką tvirtai palaikė Madridą bei tvirtino, kad tai yra vidinė Ispanijos problema.
Europos Komisijos atstovė Annika Breidthardt spaudos konferenciją penktadienį dar kartą pareiškė, kad Bendrija palaiko Madridą.
„Tai yra vien teismo institucijų, kurių nepriklausomybę absoliučiai remiame, reikalas“, – nurodė ji.
C.Puigdemont'o advokatas belgas Paulis Bekaertas, anksčiau padėjęs baskų separatistų kovotojams apskųsti Madrido reikalavimus juos išduoti ispanų teisėsaugai, televizijai VRT ketvirtadienį sakė, kad jo klientas kovos su pastangomis išsiųsti jį į Ispaniją.
Prieš savaitę Madridas C.Puigdemont‘ą pašalino iš Katalonijos prezidento posto, šio regiono parlamentui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę. Nuo pirmadienio jis slapstosi Belgijoje ir tvirtina, kad jam metami kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
Ispanijos teisėja ketvirtadienį skyrė kardomąjį kalinimą aštuoniems katalonų eksministrams, kol bus tiriamas jų vaidmuo mėginant paskelbti šio regiono nepriklausomybę. Teismo sprendimas išprovokavo naujų katalonų protestų: į Barselonos gatves išėjo apie 20 tūkst. žmonių.
„Stulbinanti“ ES tyla
Po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija nedelsdamos pareiškė jos nepripažįstančios, be to ES institucijos išreiškė paramą Ispanijos premjero Mariano Rajoy vyriausybei.
EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris praėjusį penktadienį pažymėjo, kad 28 nares turinčiai ES „nereikia daugiau įtrūkimų ir įskilimų“.
J.C.Junckeris: „Neturėtume įsitraukti į vidinį Ispanijos konfliktą, tačiau nenorėčiau, kad Europos Sąjunga ateityje turėtų 95 valstybes nares.“
„Neturėtume įsitraukti į vidinį Ispanijos konfliktą, tačiau nenorėčiau, kad Europos Sąjunga ateityje turėtų 95 valstybes nares“, – sakė jis.
ES pareigūnai būgštauja, kad Katalonijos pavyzdys gali paskatinti kitus separatistinius judėjimus Britanijoje, Belgijoje ar Rumunijoje. Be to, Bendrija vis dar bando atsigauti po „Brexit“ suduoto smūgio, keliančio grėsmę ES vienybei.
Tuo tarpu kai kurie Europos Parlamento nariai nerimauja, kad Madrido griežta pozicija sprendžiant Katalonijos krizę prieštarauja demokratiniams Europos idealams.
„Europos institucijų tyla tebėra stulbinanti“, – penktadienį pareiškė Žaliųjų bloko EP vadovai Ska Keller bei Philippe'as Lambertsas.
„Nors Europos Komisija yra teisi tvirtindama, kad įstatymų viršenybė yra (Europos) Sąjungos pagrindas, kuriame yra dar ir sąžiningumas, tiltų tiesimas ir demokratiniai principai, kuriuos privalu gerbti visose jos narėse“, – teigė jie.
