Per dvidešimt Europos bendrosios rinkos gyvavimo metų Vokietijos bendrasis vidaus produktas per metus vidutiniškai paaugdavo 37 mlrd. eurų, o tai reiškė 450 eurų siekiantį metinių pajamų, tenkančių vienam Vokietijos gyventojui, prieaugį. Danijos piliečių pajamos augo po 500 eurų kasmet.
Trečioje vietoje pagal pajamų augimą yra Austrija, o ketvirtoje Suomija. Už jų rikiuojasi Švedija ir Belgija.
Mažiausią pajamų prieaugį pajuto pietų Europos šalys. Italijoje metinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, vidutiniškai paaugdavo 80 eurų, Ispanijoje ir Graikijoje po 70 eurų, o Portugalijoje vos 20 eurų.
Tyrime buvo lygintos tik tos ES valstybės, kurios priklausė blokui prieš didžiąją plėtrą 2004 m. Be to, į tyrimą nebuvo įtrauktas Liuksemburas dėl didelių duomenų neatitikimų.
Taip pat paskelbta kurioms šalims ES bendroji rinka buvo naudingiausia, o kurios iš jos neišlošė. Nesant bendrajai Europos rinkai, labiausiai būtų nukentėjusios taip pat Vokietija ir Danija. Vienintelė valstybė, kurios BVP butų buvęs didesnis jeigu ji nebūtų ES bendrojoje rinkoje, yra Graikija.
