Vokietijos pasiūlytas susitarimas, turintis sugriežtinti Bendrijos šalių biudžetų formavimo taisykles ir papildyti silpną ir plačiai pažeidinėjamą Stabilumo ir augimo paktą, turėtų būti priimtas 26 ES lyderių vėliau pirmadienį, tačiau nuo jo atsiribojo Didžioji Britanija.
Šios sutarties tikslas – įvesti vokišką drausmę visoje Europoje: Bendrijos narės turėtų įsipareigoti siekti subalansuoti savo biudžetus, o nukrypusioms nuo šių planų valstybėms beveik automatiškai būtų taikomos sankcijos.
Paktas, oficialiai žinomas kaip „Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo“, daugelio laikomas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nustatyta kaina už tai, kad Berlynas įneš milijardus eurų į ES finansinio gelbėjimo fondus.
Tačiau dviejų euro zonos šalių užsienio reikalų ministrai jau sukritikavo naujausią šio pakto projektą itin nediplomatiškais pareiškimais.
Suomijos diplomatijos vadovas Erkki Tuomioja, duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“, pareiškė, kad šį susitarimą laiko „geriausiu atveju būtinu, o blogiausiu atveju – žalingu“.
Suomijos diplomatijos vadovas Erkki Tuomioja, duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“, pareiškė, kad šį susitarimą laiko „geriausiu atveju būtinu, o blogiausiu atveju – žalingu“.
Pasak jo, „auksinė taisyklė“, reikalaujanti siekti subalansuotų biudžetų, tėra skirta nuraminti Vokietijos visuomenei, pavargusiai nuo nuolat dalijamų pašalpų prasiskolinusioms šalims.
E.Tuomioja mano, kad šis paktas visų pirma „tenkina Vokietijos vidaus politikos poreikius“, ir teigia, kad „mes neturėtume priimti niekieno įsakymų“.
Tuo tarpu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kalbėdamasis su Vokietijos savaitraščiu „Der Speigel“, planuojama ES susitarimą vadino tuščiu laiko švaistymu.
Keli kiti pareigūnai Briuselyje ir kitur įsitikinę, jog Europa neturėtų švaistyti laiko, derindama savo fiskalines taisykles tuo metu, kai skolų krizė grasina visą žemyną nugramzdinti į recesiją.
Europos Komisija, kuri jaučiasi esanti atribota nuo derybų dėl šios sutarties, žvelgia į ją be didesnio entuziazmo, o aukšti Europos Parlamento pareigūnai taip pat sako turintys rimtų abejonių.
„Fiskalinis paktas nėra išeitis. Dauguma jo pasiūlymų jau įtraukta į teisės aktus“, – buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas, vadovaujantis Europos Parlamento liberalų frakcijai, pirmadienį sakė Vokietijos dienraščiui „Die Welt“.
„Kol neišsprendėme, kaip Italijos arba Ispanijos vyriausybės gali pasiskolinti už priimtiną kainą, nuo krizės mes nepabėgsime“, – aiškino jis.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat sakė nepasirašysiantis šio pakto, jeigu Varšuvai ir kitoms euro neįsivedusių šalių vyriausybėms nebus suteikta didesnė įtaka priimant sprendimus, specialiuose euro zonos viršūnių susitikimuose.
Tuo tarpu profsąjungos įsitikinusios, kad šis fiskalinis paktas sukels labai aiškių padarinių ir vasario 29-ąją planuoja surengti „Europos veiksmo dieną“, siekiant atkreipti dėmesį, kad naujosios taisyklės „oficialiai įtvirtins griežtą taupymą“.
Kita vertus, nors išlieka dar daug abejonių, beveik visos ES šalys ketina pasirašyti naująjį teisės aktą.
Daugelis tikisi, kad griežtesnės fiskalinės taisyklės paskatins Vokietiją ir konservatyvų Europos centrinį banką plačiau atverti savo pinigines.
Vienas aukšto rango pareigūnas užsiminė, jog A.Merkel privačiai „yra sakiusi, jog dabar ji įvykdys savo įsipareigojimus... padidinti finansinio gelbėjimo fondus“ nuo 500 iki 750 mlrd. eurų.
„Tačiau ji sako, kad nedarys to veltui, nes tai sukeltų pavojų vidaus politikoje. Ji nori tikro biudžeto pakto“, – pridūrė pareigūnas, nepanoręs viešinti savo vardo.
