Šiuo metu, pavojaus atveju, greito karinių išteklių dislokavimo scenarijus būtų sunkiai užtikrinamas.
Norint perkelti tankus ar kitą sunkiąją techniką Europos viduje, vis dar reikalingas kiekvienos ES valstybės sutikimas. Tačiau net ir gavus tokį leidimą, sunkiajai technikai tektų atlikti sudėtingus manevrus, nes dauguma infrastruktūros Bendrijos šalyse nėra pritaikyta tokiam judėjimui.
„Greitis yra karo ir atgrasymo pagrindas“, – žurnalistams sakė gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius.
Vėliau trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatys planą, skirtą spręsti šį iššūkį.
Europa ieško būdų sustiprinti savo gynybą po to, kai Rusija beveik prieš ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Anksčiau šiais metais ES auditoriai perspėjo, kad karių ir ginkluotės perkėlimas per 27 valstybes nares išlieka problematiškas ir neaiškus.
Europos Audito Rūmai apibūdino ES karinio mobilumo valdymo sistemą kaip sudėtingą ir fragmentišką. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad vienos šalies tankai negali važiuoti per kitą šalį, jei jų svoris viršija tos šalies kelių eismo taisyklių nustatytą leistiną svorį.
Pavyzdžiui, 2022 metais Prancūzija susidūrė su sunkumais perduodama tankus Rumunijai, kai Vokietija pareiškė, kad šalies kelių eismo taisyklės draudžia tokiems sunkiosios technikos vienetams judėti jos keliais. Tąkart Prancūzija turėjo ieškoti išeičių ir pasitelkė specialiai pervežimui užsakytus traukinius.
Pagal EK planą, karo atveju potencialiuose karių judėjimo koridoriuose per Europą nustatyta apie 500 pagrindinių kliūčių.
Daugumai šių kliūčių įveikti reikia skubių atnaujinimų, kad būtų užtikrintas mobilumas, tapęs prioritetu po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Pabrėždamas būtinybę veikti, A.Kubilius citavo JAV pajėgų Europoje vadą Pirmojo pasaulinio karo metu generolą Johną J.Pershingą, kuris yra pareiškęs: „Pėstininkai laimi mūšius; logistika laimi karus.“
„Reikšmingas žingsnis į priekį“
Siekdama pašalinti pagrindines kliūtis, EK siūlo įvesti vieną leidimą, galiojantį visoje Bendrijoje. Šis žingsnis leistų pakeisti dabartinį įvairių leidimų modelį, kurių išdavimas kartais užtrunka ilgiau nei mėnesį.
Briuselis taip pat siekia aiškių taisyklių, kad būtų išvengta vėlavimų nenumatytais atvejais.
Plane numatytas vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuriuo siekiama sutelkti nacionalinius dvejopo naudojimo gynybos išteklius, pavyzdžiui, sunkvežimius. Šiuo mechanizmu siekiama užtikrinti, kad pavojaus atveju šie ištekliai būtų pasiekiami kuo greičiau.
A.Kubilius nurodė, kad ES planai žymi „reikšmingą žingsnį į priekį“.
Siekdama užtikrinti sistemos veikimą, EK planuoja specialius bandymus, kad patikrintų, ar infrastruktūra gali atlaikyti intensyvų karinį eismą.
Briuselis 2028–2034 metais planuoja skirti 17 mlrd. eurų karinio mobilumo skatinimui – tai 10 kartų daugiau nei buvo numatyta anksčiau.
Ši problema ES nėra nauja. EK jau anksčiau yra pradėjusi du veiksmų planus, naujausią – 2022-ųjų lapkritį, tačiau Audito Rūmai jį įvertino gana santūriai.
Briuselis teigia, kad karinis mobilumas yra gana nauja politikos sritis, kurioje ES institucijos turi ribotą veiksmų laisvę dėl valstybių narių kontrolės gynybos srityje.
Trečiadienį EK taip pat pristatė planą, kaip Europos gynybos pramonė galėtų artimiau prisijungti prie besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI).
