Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 kovo 30d. 22:52

ES ir Jungtinė Karalystė: 60 metų pykosi ir taikėsi, o dabar – skiriasi

Aktyvistai su ant veidų išpieštomis JK ir ES vėliavomis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Aktyvistai su ant veidų išpieštomis JK ir ES vėliavomis

„Brexit“ derybos, be jokios abejonės, bus sudėtingos. Juk komplikuotą santuoką visada lydi įnirtingi ginčai dėl skyrybų sutarties – o būtent tokie buvo Jungtinės Karalystės santykiai su Europos Sąjunga, rašo „The Guardian“.

Santuokoje jau daug metų netrūko barnių. Bet vieną audringą praėjusių metų birželio dieną Jungtinė Karalystė (JK) apsisprendė, kad dešimtmečius trukusią uniją su ES metas nutraukti. Trečiadienį, kovo 29 dieną, Londonas Briuseliui įteikia skyrybų pranešimą.

Visai kaip porų santykiuose, devyni mėnesiai tarp praėjusių metų birželio ir šio kovo buvo toks laikas, kai netrūko demonstratyvių povyzų.

Britai grasino išvis nesiderėsiantys, jei negaus ko nori – JK iš pradžių neslėpė norinti mėgautis santuokos privalumais ir spjauti į bet kokias pareigas ir įsipareigojimus.

Tuo tarpu ES atstovai užsispyrę kartojo, kad bet koks abiejų pusių susitarimas – dėl pinigų, dėl migrantų, dėl nekilnojamojo turto – reikš, kad JK ateityje seksis blogiau nei būtų sekęsi pasilikus Bendrijoje.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“ asociatyvinė nuotrauka
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“ asociatyvinė nuotrauka

Problemų gali būti ir greičiausiai bus. Tačiau tiesa tokia, kad tikros meilės ES ir JK niekada ir nejautė – abiejų pusių santykiai per pastaruosius 60 metų priminė pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais.

Valstybės išskirtinumo mitas

Prieš 60 metų į Romą stebėti sutarties pasirašymo Londonas atsiuntė nereikšmingą prekybos pareigūną Russellą Brethertoną.

Kai šešios pirmosios Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) narės – Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas – 1957 metais pasirašė Romos sutartį ir pasiteiravo, ar britai nenorėtų prisijungti, pastarieji atšovė: „Ačiū, bet ne, ačiū.“

Tuo metu JK dar buvo įsijautusi į valstybės išskirtinumo mitą – juk būta tokios galingos imperijos, tokios šlovingos pergalės Antrajame pasauliniame kare.

Šalis tada (ir dabar) turėjo nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, specialią partnerystę su JAV, Tautų Sandraugą.

Valstybę nuo žemyninės Europos skiria Lamanšo sąsiauris, o plyšys – ir kultūrinis. Prieš 60 metų į Romą stebėti sutarties pasirašymo Londonas atsiuntė nereikšmingą prekybos pareigūną Russellą Brethertoną.

Tačiau septintojo dešimtmečio pradžioje premjeras Haroldas Macmillanas staiga suvokė: suklydome. Britai, žinoma, paskaičiavo, kiek praranda neturėdami bendro prekybinio susitarimo su europiečiais, ir pradėjo siųsti atitinkamus signalus į Briuselį.

Šį kartą „ne“ ištarė Europa, jei konkrečiai – Prancūzija. 1963-iaisiais šios šalies prezidentas Charles'as de Gaulle'is pareiškė, kad „britų tradicijos ir įpročiai labai originalūs bei skiriasi nuo žemynininkų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charles'is de Gaulle'is BBC studijoje skaito savo garsiąją kalbą.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Charles'is de Gaulle'is BBC studijoje skaito savo garsiąją kalbą.

Suprask, Jungtinė Karalystė būtų anglosaksiškas Trojos arklys Europos arklidėse.

Britus tokie žodžiai, žinoma, įžeidė – H.Macmillanas net apsiverkė. Bet po dešimtmečio, 1973-aisiais, Jungtinė Karalystė, kuriai jau vadovavo tvirtų proeuropietiškų pažiūrų Tedas Heathas, pagaliau sumainė žiedus su Europa.

M.Thatcher pakeitė nuomonę

Deja, medaus mėnuo baigėsi nė neįsibėgėjęs. Neprabėgo ir metai, kai Londonas pradėjo raginti iš esmės reformuoti Bendrąją žemės ūkio politiką, o 1975-aisiais Haroldo Wilsono leiboristų vyriausybė paskelbė referendumą dėl tolesnės narystės EEB.

Už aštuntojo dešimtmečio „Brexit“ agitavo net septyni leiboristų ministrai. Tačiau kitoje pusėje jau ryškiai švietė konservatorių žvaigždė Margaret Thatcher, ir du trečdaliai balsavusiųjų pasisakė už pasilikimą Europoje.

Toriai ėmė įtarti, kad EEB yra ne daugianacionalinis kooperatyvas, o klastingas žemyninis sąmokslas, kuriuo siekiama palaužti Jungtinės Karalystės suverenumą.

Leiboristai nepasidavė – 1983 metų rinkimų kampaniją jie irgi grindė pažadais išsiskirti su Europa. Bet vėl pralaimėjo.

O kitais metais Jungtinė Karalystė laimėjo pirmąjį rimtesnį savo ginčą su Europa. M.Thatcher pareiškė, kad Bendroji žemės ūkio politika nėra sąžininga ir todėl Londonas permoka – premjerė pareikalavo, kad lėšos būtų grąžintos.

M.Thatcher išspaudė nuolaidą ir taip Europoje gavo „Geležinės ledi“ pravardę. Netrukus pamažu pradėjo keistis skirtingų britų politinių partijų požiūris į EEB – visų pirma leiboristų.

Ši partija, staiga supratusi, kad Europos Komisijos vadovo Jacques'o Delors'o propaguojama sociali Europa gali apsaugoti darbininkus nuo bjauriausių M.Thatcher laisvosios rinkos kapitalizmo pagirių, pradėjo džiaugtis EEB.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Margaret Thatcher
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Margaret Thatcher

Tuo metu toriai ėmė įtarti, kad EEB yra ne daugianacionalinis kooperatyvas, o klastingas žemyninis sąmokslas, kuriuo siekiama palaužti Jungtinės Karalystės suverenumą.

1988 metais M.Thatcher Belgijos mieste Briugėje pasisuko į Briuselio pusę ir pažėrė daugybę priekaištų europinėms institucijoms. Ji kalbėjo apie išdavystę – esą Europa tampa ne tik bendrąja rinka, bet federalistine supervalstybe.

Įsibėgėjo euroskeptikai

Iš lėto, bet užtikrintai britų – ypač konservatorių ir ypač prieš Europą nusistačiusios žiniasklaidos atstovų – širdys pradėjo kietėti.

1992 metais Jungtinė Karalystė su trenksmu išsinešdino iš Europos valiutų kurso mechanizmo.

Iš Londono skundai tiesiog liejosi – Prancūzija kontroliuoja institucijas, Vokietija dominuoja ekonomikoje, o žemyne apskritai per daug idealizmo, kuris kertasi su protingu anglosaksišku pragmatizmu.

1992 metais Jungtinė Karalystė su trenksmu išsinešdino iš Europos valiutų kurso mechanizmo – valiutų kurso reguliavimo sistemos, kuri buvo skirta pasirengti įvesti bendrąją valiutą.

Premjeras Johnas Majoras dar išsikovojo išimčių dėl bendrosios valiutos ir darbininkų teisių pasirašant Mastrichto sutartį, kuria EEB virto Europos Sąjunga. Tačiau euroskeptiškasis džinas jau buvo išlindęs iš butelio.

Spauda vis skelbė kampanijas prieš ES, žinoma, nepašykštėdama ugningų ir dažnai faktiškai netikslių antraščių. Galiausiai net tvarkingai proeuropietiško leiboristo Tony Blairo pergalė 1997 metų rinkimuose proceso nebesustabdė.

AP/„Scanpix“ nuotr./Tony Blairas
AP/„Scanpix“ nuotr./Tony Blairas

Nepasakysi, kad T.Blairas nesistengė – jis sutarė net su Prancūzijos prezidentu Jacques'u Chiracu, jis įtiko Briuseliui.

Tačiau per T.Blairo valdymo metus spauda ir kietosios linijos konservatoriai vis garsiau reikalavo skyrybų. Čia savo žodį tarė ir nauja Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP).

Radikalai euroskeptikai ES institucijas vadino (ir vadina) biurokratiškomis, arogantiškomis, išlaidžiomis, nedemokratiškomis, nenorinčiomis reformų. Aiškinta (ir aiškinama), kad Briuselis nori kontroliuoti britų teisėjus, karius, ūkininkus.

„Nerinkti eurokratai“, „pamišę Briuselio pareigūnai“, „surūgę ES rašiklių stumdytojai“ neva norėjo uždrausti svarus ir uncijas, kreivus bananus ir dviaukščius autobusus.

D.Camerono žaidimai

Vienu aiškesnių ženklų, kad ateityje laukia pykčiai, tapo Davido Camerono pažadas 2005 metais, kai jis buvo išrinktas konservatorių lyderiu, išvesti partiją iš pagrindinės centro dešiniųjų jėgų grupės Europos Parlamente.

Santykiai aižėjo vis didesniu greičiu. D.Cameronas premjeru tapo 2010-aisiais, o po metų pasitelkė veto, kad blokuotų ES sutartį.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Davidas Cameronas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Davidas Cameronas

Dar po 24 mėnesių, D.Cameronas, išsigandęs, kad už konservatorius gali nebebalsuoti euroskeptiški britai, pažadėjo surengti referendumą dėl tolesnės Jungtinės Karalystės narystės ES – jei jis laimės 2015-ųjų visuotinius rinkimus.

Premjero baimes prieš tai dar patvirtino UKIP pergalė Europos Parlamento rinkimuose – partija surinko net 28 proc. balsų. D.Cameronas desperatiškai dar bandė išsiderėti „naują sandorį dėl ES“, bet nebepadėjo niekas.

Kas buvo toliau, po referendumo, žinome. D.Cameronas – out, Theresa May – in. Taip pat įkurtas Pasitraukimo iš Europos Sąjungos departamentas.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May informuoja Bendruomenių rūmus, kad „Brexit“ procesas jau aktyvuotas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May informuoja Bendruomenių rūmus, kad „Brexit“ procesas jau aktyvuotas

Žinome apie kietą „Brexit“, minkštą „Brexit“, tai, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“. Britai tapo arba tokiais, kurie nori likti ES, arba tokiais, kurie džiaugiasi pasitraukimu, o „Daily Mail“ dar parašo apie „liaudies priešus“.

Po 44 audringų metų Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga skiriasi.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Skilimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: vieni perspėja apie politizavimą, kiti negaili kritikos prezidentei

Aktualu

Šiaurės Korėja tikina vis dar esanti pasirengusi kalbėtis su JAV

Aktualu

Orai.lt: karštą savaitgalį gaivins trumpalaikis lietus

Aktualu

Girto vairuotojo fiasko Panevėžyje: pareigūnams įkliuvo prie pat policijos komisariato

Vardai

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle: „Didžiuojuosi būdama feministe“

Verslas

15min studijoje: ką galime veikti su savo duomenimis, įsigaliojus įmones gąsdinančiam reglamentui

Aktualu

Ginklų ekspertai: Iranas metų metus dykumoje tobulino tarpžemyninių raketų programą

Interviu Tik 15min Kultūra

Vienas garsiausių pasaulio antropologų Thomas Hyllandas Eriksenas: „Mums reikalingas laikas, kai nieko neįvyksta“

Gazas

Eksperimentas Panevėžio gatvėse: ar vairuotojai praleidžia skubančius paramedikus?

Aktualu

V.Uspaskichas: grįžtu į aktyvią politiką paskutinį kartą

Aktualu

Lietuvis Norvegijoje įtariamas pavogęs brangenybių už milijoną

24sek

Atsipalaidavimu nepatenkintas Šaras: „Kokie gali būti sunkumai nusiteikti?“

Vardai

Donatas ir Dainė Baumilos pirmą kartą viešumoje pasirodė su devynių mėnesių dukra

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Gyvenimas

Interjero dizainerė K.Grybaitė – ironiškai apie lietuvių pasirinkimus: „Vonios plytelės yra viena gyvenimo tragedijų“

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Sulčių nauda

Aktualu

R.Urbonaitė: atsisakykime požiūrio, kad šioje valstybėje esame nuomininkai

Gazas

Gyventojai Kaimynų dieną raginami paminėti į darbą vykdami drauge su kaimynais

Naujienos

Aktualu

Skilimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: vieni perspėja apie politizavimą, kiti negaili kritikos prezidentei

Aktualu

Šiaurės Korėja tikina vis dar esanti pasirengusi kalbėtis su JAV

Aktualu

Orai.lt: karštą savaitgalį gaivins trumpalaikis lietus

Aktualu

Girto vairuotojo fiasko Panevėžyje: pareigūnams įkliuvo prie pat policijos komisariato

Vardai

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle: „Didžiuojuosi būdama feministe“

Verslas

15min studijoje: ką galime veikti su savo duomenimis, įsigaliojus įmones gąsdinančiam reglamentui

Aktualu

Ginklų ekspertai: Iranas metų metus dykumoje tobulino tarpžemyninių raketų programą

Interviu Tik 15min Kultūra

Vienas garsiausių pasaulio antropologų Thomas Hyllandas Eriksenas: „Mums reikalingas laikas, kai nieko neįvyksta“

Gazas

Eksperimentas Panevėžio gatvėse: ar vairuotojai praleidžia skubančius paramedikus?

Aktualu

V.Uspaskichas: grįžtu į aktyvią politiką paskutinį kartą

Aktualu

Lietuvis Norvegijoje įtariamas pavogęs brangenybių už milijoną

24sek

Atsipalaidavimu nepatenkintas Šaras: „Kokie gali būti sunkumai nusiteikti?“

Vardai

Donatas ir Dainė Baumilos pirmą kartą viešumoje pasirodė su devynių mėnesių dukra

Lukiškių aikštėje atidaryta skaitykla po atviru dangumi „Vilnius skaito“

Vardai

Edita Daniūtė – apie gyvenimą Italijoje, sužadėtinio meilę cepelinams ir įkurtuves naujuose namuose

Gyvenimas

Interjero dizainerė K.Grybaitė – ironiškai apie lietuvių pasirinkimus: „Vonios plytelės yra viena gyvenimo tragedijų“

Paskutinis sezono „Ginčas“: ar Kaunas pajėgus surengti Finalo ketvertą?

Sulčių nauda

Aktualu

R.Urbonaitė: atsisakykime požiūrio, kad šioje valstybėje esame nuomininkai

Gazas

Gyventojai Kaimynų dieną raginami paminėti į darbą vykdami drauge su kaimynais

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min