B.Kouchneras ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana antradienį Sankt Peterburge susitikę su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, tikriausiai kalbės apie tą susitarimą, kuris buvo įšaldytas dėl rugpjūtį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo.
Rusų laikraščio „Kommersant“ žurnalistui paklausus, ar įtampa tarp Maskvos ir ES reiškia, kad derybos dėl tos sutarties per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą Nicoje nebus atnaujintos, B.Kouchneras atsakė: „Visai ne“.
„27 ES užsienio reikalų ministrai per mūsų praėjusį susitikimą nusprendė, kad šių derybų atnaujinimas yra neišvengiamas“, – sakė B.Kouchneras, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai.
„Sustabdėme šias derybas, nes norėjome, kad Rusija laikytųsi susitarimo dėl savo pajėgų išvedimo. Ir tai buvo padaryta“, – pažymėjo jis.
Minimas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas turi nustatyti gaires ilgalaikiams Maskvos ir Briuselio santykiams. Rusija tiekia ketvirtadalį Europai reikalingų gamtinių dujų, o ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė.
Rusijos pajėgos surengė plataus masto kontrpuolimą prieš Gruziją, kai Tbilisio pajėgos pamėgino susigrąžinti kontrolę Maskvos remiamoje separatistinėje Pietų Osetijoje.
B.Kouchneras pakartojo, jog yra įsitikinęs, kad egzistuoja Rusijos ir į NATO įstoti norinčios Ukrainos konflikto rizika. Tas konfliktas galėtų kilti dėl Ukrainos Krymo pusiasalio, kur gyventojų daugumą sudaro rusiškai kalbantys žmonės.
Vos dėlto Prancūzijos diplomatijos vadovas pažymėjo nenorįs tikėti, kad Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas arba premjeras Vladimiras Putinas gali siekti konflikto su Ukraina dėl Krymo.
Tačiau jis pridūrė, jo „tokio pavojaus esama. Būtent šiuo metu, kai kilo ekonominė krizė, žmonės turi tiek daug rūpesčių, jog jokiu būdu negalima leisti kilti karui“.
Rusijos pajėgos surengė plataus masto kontrpuolimą prieš Gruziją, kai Tbilisio pajėgos pamėgino susigrąžinti kontrolę Maskvos remiamoje separatistinėje Pietų Osetijoje.
Vakarų šalys Rusijos veiksmus pasmerkė ir pavadino neproporcingu atsaku. Rusija pareiškė, jog ji negalėjo žiūrėti pro pirštus į neva gruzinų vykdomą osetinų genocidą.
B.Kouchneras, kuris tarpininkavo sudarant ugnies nutraukimo sutartį, pareiškė, kad 7 600 Rusijos karių dislokavimas Pietų Osetijoje ir antrajame Gruzijos separatistiniame regione – Abchazijoje – nebuvo numatytas paliaubų sutartyje.
Jis taip pat išreiškė savo nuomonę itin prieštaringu klausimu – ar konfliktą pradėjo Rusija, ar Gruzija.
„Gruzija buvo užpulta. Neabejotina, kad jūs tam ruošėtės. Rusijos pajėgos per kažkokį stebuklą atsirado pasienyje tinkamu laiku“, – interviu sakė B.Kuchneras.
