Šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį derino susitikimą Paryžiuje su Didžiosios Britanijos, Italijos ir Vokietijos lyderiais.
Šių šalių viršūnės tikisi suformuoti bendrą poziciją, kaip slopinti finansų audrą, kurią sukėlė JAV bankų sektoriaus krizė, prieš Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių finansų ministrų susitikimą, kuris kitą savaitę įvyks Vašingtone.
Tačiau ruošiantis ES viršūnių susitikimui išaiškėjo dideli nuomonių skirtumai. Vokietija griežtai atmetė Prancūzijos pasiūlymą sukurti 300 mlrd. eurų (apie 1 trilijono litų) Europos fondą, iš kurio galėtų būti skiriama pagalba ties bankroto riba atsidūrusiems bankams.
Vokietija ir Britanija nenorėjo skirti savo mokesčių mokėtojų pinigų ES valdomam fondui. Abi šalys teigė, kad gelbėjant finansų institucijas, kiekvieną atvejį būtina svarstyti atskirai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas patvirtino dalyvausiantys viršūnių susitikime tik tada, kai Prancūzija pažadėjo primygtinai nesiūlyti kurti bendro Europos pagalbos fondo. Šis žingsnis būtų atkartojęs JAV finansų rinkos gelbėjimo planą, pagal kurį Volstritui yra skiriama 700 mlrd. dolerių (1,65 trilijono litų).
ES viršūnių susitikimas Paryžiuje bus surengtas Europoje gilėjant ekonomikos nuosmukiui. Prancūzija tapo antrąja šalimi po Airijos, kurią ištiko ekonomikos recesija.
Prancūzija šią krizę laiko palanki proga siekti didesnio vyriausybės vaidmens ekonomikos reguliavime. Paryžius kritikuoja valstybės nesikišimo principą, kurį daug kas kaltina tapus pastarosios audros finansų sektoriuje priežastimi.
N.Sarkozy organizuojamas susitikimas įvyks prieš šeštadienį rengiamą viršūnių susitikimą su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovu Dominiqueu Straussu-Kahnu, kuris taip pat yra pareiškęs, jog TVF turėtų sugriežtinti finansų rinkų kontrolę.
Pasak vieno Prancūzijos diplomato, nesant galimybės susitarti dėl didelio masto finansinės injekcijos plano, tikimasi, kad labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios ES šalys suvoks koordinuotų veiksmų būtinybę – ypač po to, kai Airija prisiėmė garantijas dėl indėlių šešiuose šios šalies didžiausiuose bankuose.
Šį Airijos žingsnį kritikavo Britanija, kuri baiminasi, jog kapitalas iš jos bankų bus perkeltas į geriau apsaugotas Airijos bankų sąskaitas.
Prancūzijos prezidentas siekia parodyti dėjęs visas pastangas, kad būtų suvaldyta sumaištis ES finansų rinkoje, kurią jis pavadino didžiausia finansų krize nuo Didžiosios depresijos laikų.
N.Sarkozy penktadienį išsiuntė laišką Europos Komisijos vadovui Jose Manueliui Barroso, kuris taip pat ketina dalyvauti šeštadienį vyksiančiame kelių šalių viršūnių susitikime. Laiške pabrėžiama, jog būtina stiprinti ES šalių bendrą koordinavimą ir konvergenciją.
Pasak Prancūzijos vadovo, labai svarbu, kad per kitą ES viršūnių susitikimą, kuris vyks spalio 15-16 dienomis, būtų priimtos „konkrečios priemonės, galinčios padėti atkurti pasitikėjimą“.
Taip pat turi būti susitarta, kokiais būdais skatinti ekonomikos augimą, pažaboti infliaciją ir užtikrinti tolimesnį gyventojų bei verslo kreditavimą.
N.Sarkozy taip pat ragina lapkritį surengti Didžiojo aštuoneto, kurį sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija, Vokietija, Rusija ir JAV, viršūnių susitikimą, kuriame taip pat turėtų dalyvauti kylančios ekonomikos milžinės – Kinija, Indija ir Brazilija.
„Šeštadienį įvyksiančio keturių Didžiajam aštuonetui priklausiančių Europos šalių viršūnių susitikimo Eliziejaus rūmuose svarbiausias uždavinys aiškus: nutraukti Europos kakofoniją, kuria pasižymėjo šios savaitės Bendrijos reakcija į finansų krizę“, – rašo Prancūzijos dienraštis „Le Monde“.
„Gražios kalbos negali atstoti trumpalaikius interesus nustelbiančių nuolatinių konsultacijų ir noro susitarti“, – pažymi jis.
