Buvusio Liuksemburgo premjero paskyrimui aršiai priešinasi Didžioji Britanija, nuo kurios šiuo klausimu nusigręžė net artimiausi sąjungininkai.
Nors beveik neabejojama, kad viršūnių susitikime J.-C. Junckerio kandidatūra bus patvirtinta, britų vyriausybės vadovas Davidas Cameronas sieks, kad būtų surengtas beprecedentis lyderių balsavimas šiuo klausimu, iškeldamas į dėmesio centrą rimtus nesutarimus dėl Bendrijos ateities.
Lyderiai gali pamėginti įtikinti D.Cameroną pakeisti savo poziciją, pasiūlydami Londonui vieną aukščiausių postų Briuselyje, tačiau šis ginčas gali dar sustiprinti euroskeptiškas nuotaikas Britanijoje prieš 2017 metais planuojamą referendumą dėl pasitraukimo iš ES.
Lyderiai neabejoja, kad galės savo sprendimą paskelbti penktadienį.
Naujienų agentūros AFP gautame viršūnių susitikimo išvadų projekte, kuriame nurodyta trečiadienio data, yra tokia pastraipa: „Europos (Vadovų) Taryba priėmė sprendimą siūlyti Europos Parlamentui X (kandidatūrą) į Europos Komisijos pirmininkus“.
Tačiau D.Cameronas gali „keršyti“ už J.-C.Junckerio kandidatūros patvirtinimą atsisakydamas pasirašyti susitikimo išvadas, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.
Pasak vieno ES šaltinio, tokiu atveju Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy paskelbs ne susitikimo išvadas, o tik deklaraciją.
Įtakingiausia Europos lyderė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį paragino kolegas „ieškoti kompromiso“ su Britanija, kad būtų sumažinta įtampa.
„Manau, čia galime rasti kompromisus ir žengti žingsnį link Didžiosios Britanijos“, – sakė ji.
„Ne kartą kalbėjau apie europinę dvasią, kurios reikia ir kuri padės mums rasti gerus sprendimus“, – pridūrė kanclerė.
A.Merkel kalbėjo prieš ES lyderiams susirenkant Belgijos miestelyje Ipre, kurio apylinkėse vyko vieni iš kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių, paminėti 100-ųjų šio karinio konflikto pradžios metinių.
Britų premjeras, kuris jaučia didelį spaudimą dėl šalyje sparčiai kylančios euroskepticizmo bangos, žadėjo prieš būsimą referendumą dėl pasitraukimo iš ES toliau aktyviai kovoti dėl Bendrijos reformų, įskaitant galių sugrąžinimą, nepaisydamas fakto, jog dėl kampanijos prieš J.-C. Junckerio paskyrimą nuo jo nusigręžė netgi tokios sąjungininkės, kaip Nyderlandai ir Švedija.
Įtakingiausia Europos lyderė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį paragino kolegas „ieškoti kompromiso“ su Britanija, kad būtų sumažinta įtampa.
„Svarbiausia, kad žmonės mato, jog jie gauna tai, apie ką aš kalbu, ir būtent tai nutiks per šias 24 valandas“, – sakė D.Cameronas BBC.
„Laikysiuosi savo pozicijos, savo principo, reikalausiu to balsavimo. Turėsime palaukti ir pamatysime, kas nutiks per tą balsavimą“, – pridūrė premjeras.
Siekdamas išvengti nemalonios trinties tarp Britanijos ir kitų šalių per ceremoniją Ipre, kuri buvo skirta pagerbti kare kritusių žmonių atminimą, H.Van Rompuy pareikalavo, kad 28 ES lyderiai iki penktadienio nekeltų J.-C. Junckerio klausimo.
„Kalbame ne apie karo pabaigą, kokį nors mūšį ar pergalę“, – sakė H.Van Rompuy, kai ES lyderiai susirinko prie Meneno vartų – įspūdingo memorialo žuvusiems Britanijos imperijos armijų kariams.
„Kalbame apie tai, kaip tai galėjo prasidėti, apie beprasmį žygį į prarają, apie somnambulizmą, bet svarbiausia – apie milijonus kritusių žmonių“, – sakė jis.
Naujo Europos Komisijos pirmininko paskyrimas tėra vienas iš virtinės laukiančių pokyčių aukščiausiuose postuose Briuselyje, ir vienas jų gali būti pasiūlytas Londonui, kad būtų sumažintas jo kartėlis dėl J.-C.Junckerio.
Analitikai sako, kad įtakingai britų figūrai gali būti pasiūlytos svarbios pareigos. Kitas kompromisas galėtų būti Danijos vyriausybės vadovės Helle Thorning – Schmidt paskyrimas naująja Europos Vadovų Tarybos pirmininke, kai lapkritį baigsis H.Van Rompuy kadencija.
Jaunatviškos H.Thorning-Schmidt, kuri pernai sukėlė žiniasklaidos šurmulį asmenuke su Baracku Obama iš Nelsono Mandelos laidotuvių, paskyrimas tenkintų Britaniją, tačiau jos kandidatūra veikiausiai nepatiktų Prancūzijai.
Kitus paskyrimus planuojama aptarti kitame ES viršūnių susitikime, kuris planuojamas liepos 17 dieną.
Prancūzija ir Italija, kur valdžioje yra centro kairieji, remia J.-C.Junckerį, bet reikalauja per ateinančius penkerius metus imtis ryžtingesnių žingsnių skatinti ekonomikos augimą ir mažinti nedarbą.
Italijos populiarusis premjeras Matteo Renzi, jau beveik perėmęs kairiųjų stovyklos lyderio vaidmenį iš Prancūzijos prezidento Francois Hollande'as, sutiko paremti J.-C.Junckerį su sąlyga, kad bus sušvelninta Berlyno inspiruota griežto taupymo politika, kurią pastaraisiais metais vykdė Briuselis, siekdamas suvaldyti euro zonos skolų krizę.
