Abu lyderiai susitiko Kolombe le De Eglizo miestelyje, kuriame gyveno ir buvo palaidotas generolas Charles de Gaulle'is, likus dienai iki Paryžiuje įvyksiančio 15 euro zonos šalių lyderių susitikimo, kuriame bus ieškoma būdų, kaip pažaboti pasaulinę finansų krizę.
„Europa, kurią krečia pasaulį ištikusi precedento neturinti krizė, išliks vieninga ir sugebės veikti tik tuomet, jei Prancūzija ir Vokietija bendradarbiaus visiškai pasitikėdamos viena kita ir siejamos nuoširdžios draugystės“, – sakė N.Sarkozy.
A.Merkel sutiko, jog būtina išlaikyti vienybę, ir sakė, kad vyriausybės turės „nukreipti rinkas taip, kad jos tarnautų žmonėms, o ne juos žlugdytų.“
Prieš savaitę buvo įvykęs pirmasis nepaprastasis keturių didžiausias ekonomikas turinčių šalių (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos) viršūnių susitikimas, tačiau A.Merkel ir N.Sarkozy nesutarė dėl bendro rinkų gelbėjimo plano poreikio.
Po savaitę trukusios akcijų rinkų griūties ir penktadienį įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) šalių finansų ministrų susitikimo euro zonos šalys nusprendė dar kartą suderinti atsaką gelbėjantis nuo krizės.
Po G-7 derybų Vašingtone, JAV iždo sekretorius Henry Paulsonas pareiškė, kad jo vyriausybė pasiruošusi pirmą karto nuo praeito amžiaus 4-ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos tiesiogiai investuoti į bankus, siekiant atkurti pasitikėjimą bankininkystės sistema.
Šis žingsnis buvo žengtas po Didžiosios Britanijos premjero Gordono Browno sprendimo suteikti tarpbankinio skolinimosi garantijas ir išpirkti kai kurių didžiausių šalies bankų akcijas pagal dalinės nacionalizacijos programą.
ES šalys, ypač Vokietija, iš pradžių priešinosi panašiems sprendimams, tačiau panašu, jog dabar jos linkusios pasekti Londono pavyzdžiu. Bankininkai tikisi, jog tokie veiksmai išjudins sustingusį tarpbankinį skolinimąsi ir suteiks gyvybiškai svarbaus likvidumo finansinėms institucijoms.
Pasak Prancūzijos finansų ministrės Christine Lagarde, jos šalies bankų padėtis palyginti gera, todėl vyriausybei tikriausiai neteks jų išpirkti, tačiau kitos ES šalys gali nuspręsti pasukti britų keliu.
„Tai labai tikėtina, nes Europos bankams taip pat trūksta apyvartinių lėšų, – ministrė sakė šeštadienį duodama interviu radijui „France Info“. – Matėme, kokį pasiūlymą šioje srityje pateikė Didžioji Britanija, kuri nepriklauso euro zonai. Turime apsvarstyti, ar tai tinka euro zonai, tačiau manu, jog tai viena iš galimybių.“
Penktadienį Vokietijos dienraštis „Die Welt“ pranešė, kad Berlynas kuria Didžiosios Britanijos pavyzdžiu pagrįstą planą. Vienas aukštas ES pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, jog G.Browno sumanymas yra „geras“, todėl jį ketina svarstyti 15 euro zonos šalių.
Pagal trečiadienį paskelbtą Didžiosios Britanijos programą, šalies bankų akcijoms išpirkti bus skirta 50 mlrd. svarų (apie 215 mlrd. LT) mokesčių mokėtojų pinigų.
Prieš pradėdami derybas A.Merkel ir N.Sarkozy dalyvavo C.De Gaulle'o memorialo atidaryme į rytus nuo Paryžiaus esančiame Kolombe le De Eglizo miestelyje, kuriame prieš 50 metų įvyko istorinis generolo ir pirmojo Vakarų Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio susitikimas.
Sekmadienį A.Merkel, N.Sarkozy ir trylikos kitų euro zonos šalių lyderiai susitiks Paryžiuje svarstyti galimų finansų krizės sprendimų.
Į susitikimą Eliziejaus rūmuose, kuris prasidės sekmadienį 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, taip pat pakviestas Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichet.
