Jie pabrėžė, kad V. Orbanas privalo gerbti 27 valstybių bloko gruodžio mėnesio sprendimą ateinančius dvejus metus finansuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir karo nuniokotą ekonomiką. Pats V. Orbanas anksčiau pritarė šiai gyvybiškai svarbiai pagalbai karo niokojamai Ukrainai.
„Jis naudoja Ukrainą kaip ginklą savo rinkimų kampanijoje, ir tai nėra gerai. Mes turėjome susitarimą, ir manau, kad jis mus išdavė“, – žurnalistams sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Pėteris Orpas), lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą Briuselyje.
Ukrainos ekonomika yra smarkiai nukentėjusi nuo ketverius metus besitęsiančio plataus masto karo. ES pareigūnai mano, kad ji turi gauti bent didelę dalį 90 mlrd. eurų paskolos iki gegužės pradžios. Kad tai įvyktų, darbai siekiant ES sutarimo turi pasistūmėti per dvi ar tris savaites.
V. Orbanas, kuris laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Europoje ir yra griežtas nacionalistas, kuriuo žavisi JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), atsilieka rinkėjų apklausose prieš balandžio 12-ąją vyksiančius rinkimus. Jo rinkimų kampanija didele dalimi paremta tuo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizduojamas kaip egzistencinė grėsmė Vengrijai.
Be kita ko, V. Orbanas tvirtino, esą Ukrainos lyderis kartu su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nori įtraukti Vengriją į Rusijos karą, kuris tęsiasi jau penktus metus. Jis teigė, kad jo perrinkimas yra vienintelė taikos ir saugumo garantija.
Kritika Vengrijos lyderiui
Kiti ES lyderiai dabar griežtai kritikuoja V. Orbaną.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pabrėžė, kad visos 27 ES valstybės narės privalo gerbti sprendimą, kurį jos kartu priėmė gruodį.
„Pagrindinis Europos Sąjungos principas yra lojalumas ir patikimumas“, – sakė jis.
Viršūnių susitikimo išvakarėse F. Merzas apkaltino V. Orbaną „kuriant šią blokadą Europoje dėl vidaus politinių priežasčių ir dėl ten vykdomos rinkimų kampanijos“.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris (Bartas De Vėveris) sakė, kad „nepriimtina nuspręsti kartu su lyderiais, o po to sakyti „bet aš nepasiruošęs vykdyti to, ką nusprendžiau“.
Austrijos kancleris Christianas Stockeris (Kristianas Stokeris) teigė, kad jei V. Orbanas pasitelkė rinkimus kaip pretekstą, tuomet „tai nėra svarus argumentas, atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje, Ukrainos žmonių padėtį ir tai, ką mes patys nusprendėme“.
Ši aklavietė išryškino svarbius ES sprendimų priėmimo procedūrų trūkumus, kur dažnai reikalaujama vienbalsio 27 valstybių narių pritarimo. Vengrijoje gyvena beveik 10 mln. žmonių – tai tik maža dalis iš 450 mln. bloko gyventojų.
Ginčas dėl naftotiekio
Ukraina ir Vengrija įsivėlė į aštrėjantį ginčą po to, kai sausį dėl žalos per Ukrainos teritoriją nutiestam naftotiekiui „Družba“ buvo sustabdytas rusiškos naftos tiekimas Vengrijai ir Slovakijai.
Ukrainos pareigūnai aiškina, kad žala atsirado per Rusijos dronų atakas, tačiau V. Orbanas kaltina V. Zelenskį sąmoningai stabdant naftos tiekimą. Vengrija ne tik vetavo paskolų paketą, bet ir blokuoja naują ES sankcijų Rusijai paketą.
Siekdami išeiti iš aklavietės, U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) šią savaitę pasisiūlė apmokėti naftotiekio remonto išlaidas. ES techninė komanda yra Kyjive ir laukia leidimo apžiūrėti vietą.
Tačiau V. Orbanas pažadėjo ir toliau blokuoti paskolą, kol bus atkurtas naftos tiekimas Vengrijai.
„Tai, apie ką mes kalbame, nėra politika, tai egzistencinis klausimas Vengrijai. Gauti naftos vengrams yra egzistenciškai svarbu“, – sakė V. Orbanas, kuris Vengrijos ministro pirmininko poste dirba nuo 2010 metų ir siekia penktosios kadencijos.
„Tai ne pokštas, tai ne politinis žaidimas. Zelenskis turėtų tai suprasti“, – pridūrė jis.
Prieš susitikimą Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) atšaukė paramą planuojamam viršūnių susitikimo pareiškimui dėl Ukrainos, nes į jį nebuvo įtrauktas naftotiekio klausimas, kaip jis prašė.
„Tai atmetama dėl nesuprantamų priežasčių. Aš nebalsuosiu už išvadas dėl Ukrainos“, – sakė jis Slovakijos įstatymų leidėjams.
Priklausomybė nuo Rusijos energijos
ES po 2022 metų iš esmės atsisakė Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nes V. Putinas naudojo bloko priklausomybę nuo jų kaip svertą siekdamas pakenkti Europos paramai Ukrainai.
Tačiau Vengrijai ir Slovakijai buvo pritaikytos išimtys, leidžiančios toliau naudoti Rusijos naftą.
Jų lyderiai teigia, kad neturi priėjimo prie jūros ir lengvos prieigos prie kitų tiekėjų, nors šiuo metu jie gauna naftą alternatyviu maršrutu per Kroatiją.
Tačiau Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius pažymėjo, kad Vengrija ir Slovakija už rusišką naftą moka apie 30 proc. mažiau.
V. Zelenskis, kuris į lyderius kreipėsi vaizdo ryšiu, griežtai nepritaria tam, kad Rusijos energija būtų tranzitu tiekiama per Ukrainą.
Pajamos iš energijos kursto V. Putino karą, o Rusijos pajėgos viso konflikto metu negailestingai taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
