„Mūsų interesas yra išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą, ir būtent todėl mes taip pat aptariame, ką galime padaryti šiuo atžvilgiu“, – prieš derybas Briuselyje žurnalistams sakė ji.
Pasak K. Kallas, vienas iš svarstomų variantų būtų pakeisti bloko karinės jūrų misijos Raudonojoje jūroje – operacijos „Aspides“ – mandatą.
Ji užsiminė, kad 27 nares turinčiai bendrijai tai būtų greičiausias būdas sustiprinti saugumą Hormūzo sąsiauryje po Irano išpuolių, surengtų reaguojant į JAV ir Izraelio bombardavimo kampaniją.
Irano karas praktiškai sustabdė veiklą Hormūzo sąsiauryje, per kurį normaliomis sąlygomis gabenama penktadalis pasaulio naftos atsargų ir daug gamtinių dujų. Dėl to smarkiai išaugo naftos kainos.
„Jei norime saugumo šiame regione, tuomet iš tiesų būtų lengviausia jau panaudoti tą operaciją, kurią vykdome regione, ir galbūt šiek tiek (ją) pakeisti“, – teigė K. Kallas.
Vis dėlto ji pridūrė, kad dar neaišku, ar ES valstybės narės bus linkusios ją panaudoti šiam tikslui.
Be to, galėtų būti svarstoma ir „norinčiųjų koalicija“, pažymėjo K. Kallas, nepateikdama daugiau detalių.
2024 metais pradėta operacija „Aspides“, skirta užkirsti kelią Irano remiamų husių sukilėlių pajėgų išpuoliams prieš prekybos laivus, šiuo metu disponuoja trimis karo laivais – Prancūzijos, Graikijos ir Italijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius ir jo sąjungininkai rengia gynybinę misiją sąsiauriui atverti.
Jis taip pat pažadėjo ilguoju periodu padidinti Prancūzijos indėlį į misiją „Aspides“ dviem papildomomis fregatomis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį pareiškė, kad NATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei JAV sąjungininkės nepadės atverti Hormūzo sąsiaurio.
