Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 16:07

ES nesutaria dėl klimato fondo labiausiai pažeidžiamiems subjektams

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.
Europos Sąjungos vėliava
Europos Sąjungos vėliava / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Antradienio vakarą 27 ES narių aplinkos ministrai susitarė dėl bendros pozicijos iki 2035 metų pereiti prie teršalų neišmetančių transporto priemonių kūrimo ir dėl specialaus fondo, kuris padėtų įmonėms ir vartotojams padengti jų pastangų mažinant klimato kaitą išlaidas.

Tačiau diskusijos dėl Socialinio klimato fondo (SCF) – 2021 metų liepą Europos Komisijos pateikto plano svarbios dalies – vyko iki vėlyvos nakties.

Įsteigus specialųjį biudžetą būtų galima padėti kompensuoti kainų augimo poveikį pažeidžiamiausiems namų ūkiams. Be to, dalis jo būtų skirta būsto ir kelio transporto išlaidų mažinimo priemonėms.

Šis klausimas tapo politiškai opesnis dėl Rusijos karo Ukrainoje kylant degalų kainoms ir augant infliacijai.

Nors nesutarimai tarp šalių išlieka, 27 Bendrijos narės iš esmės pritarė SCF planui, tik nesutarė dėl fondo dydžio.

Iš pradžių buvo siekiama 2025–2032 metais fondui skirti daugiau kaip 72 mlrd. eurų ES lėšų.

Tačiau turtingesnės šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Vokietija, nori mažesnio fondo, kurio lėšos daugiausia būtų skirtos inovacijoms, o Rytų Europos šalys reikalauja didesnio biudžeto, kuris padėtų padengti ekologiškumo didinimo išlaidas.

„Nesugeba įveikti iššūkių“

Iš pradžių Berlynas siūlė fondui skirti 20 mlrd. eurų – mažiausią įmanomą dalį – tačiau galiausiai antradienį ją padidino iki 48 mlrd. eurų.

ES pirmininkaujanti Prancūzija įtikino daugumą valstybių pritarti 59 mlrd. eurų sumai, kuri būtų skirta per trumpesnį laikotarpį nuo 2027 iki 2032 metų, ir pavadino tai „gana subalansuotu kompromisu“.

Tačiau toks planas neįtikino Lenkijos, kuri pasmerkė „sprendimus, galinčius pakirsti visuomenės paramą klimato planui“, o Latvija išreiškė susirūpinimą dėl fondo, „nesugebančio įveikti iškilusių iššūkių“.

Kiti klausimai, įskaitant prekybos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pertvarkymą, sukėlė mažiau ginčų.

Trečiadienį paryčiais valstybės narės paskelbė, kad susitarė palaipsniui atsisakyti nemokamų taršos leidimų, suteiktų tam tikriems pramonės sektoriams.

Mainais vietos įmones saugos anglies dvideginio mokestis. Jį ne Europos kompanijos mokės prie bloko išorinių sienų, kad „nešvaresnės“ importuojamos prekės neįgytų nesąžiningo pranašumo. Mokestis bus vadinamas anglies dvideginio reguliavimo mechanizmu pasienyje (Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM).

Iki 2027 metų numatoma panaikinti oro bendrovėms taikytas nemokamas kvotas.

Valstybės narės taip pat pritarė jūrų transporto įtraukimui į anglies dvideginio išmetimo rinką, tačiau su specialiomis išimtimis, taikomomis žiemos navigacijai, viešųjų paslaugų maršrutams ir susiekimui su mažomis saloms.

Bendrijos anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje įmonės turi mokėti už išmetamą CO2 kiekį, yra kertinis akmuo bloko klimato kaitos mažinimo darbotvarkėje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min