Pareiškimo projekte, kurį pirmadienį turi patvirtinti Briuselyje susirinksiantys ES užsienio reikalų ministrai, sakoma, kad 27 bloko narės sutinka pratęsti misiją Gruzijoje iki 2010 metų gruodžio 14 dienos. Dokumente taip pat "labai apgailestaujama ir nerimaujama" dėl to, jog buvo negalima susitarti dėl Jungtinių Tautų (JT) bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijų ateities, todėl dabar tik ES gali jas vykdyti Gruzijoje. Dėl to Bendrijos vaidmuo pasidaro ypač svarbus.
Gruzija labai nori, kad dalyvautų ir JAV stebėtojai. Šalis taip pat pageidauja ginklų, kurie padėtų jai apsiginti nuo Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dislokuotų Rusijos karinių pajėgų keliamos grėsmės. Vienoje vietoje tos pajėgos yra vos už 50 km nuo Gruzijos sostinės Tbilisio. Todėl tikimasi, jog Bendrijos ministrai pritars tam, kad prie ES misijos galėtų prisidėti ir trečiosios šalys.
JT ir ESBO stebėjimo misijos dviejuose nuo Gruzijos atsiskyrusiuose regionuose veikė iki pernykščio Rusijos ir Gruzijos karo. Jos buvo priverstos palikti Gruziją, nes Rusija nesutiko pratęsti jų mandato. Nuo praėjusių metų rugpjūčio karo Gruzijoje dirba maždaug 225 neginkluoti ES stebėtojai. Tačiau šie žmonės negali patekti į Pietų Osetiją ir Abchaziją, todėl de facto jų patruliavimas baigiasi prie šių atskilusių respublikų sienos.
