Jau daugiau nei dešimtmetį Vengriją valdantis ir demokratiją šalyje trupinantis nacionalistas V.Orbanas pridūrė, kad „negalima atimti vengrų pinigų“, nors Vengrija iš ES daugiau gauna nei jai atiduoda.
Jis teigė ketvirtadienį apie planus susieti ES paramą ir teisės viršenybės principą kalbėjęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Turėjau jai pasakyti: jei ši tvarka, suformuluota Europos Parlamento ir ES pirmininkaujančios Vokietijos, bus priimta – reikia dviejų trečdalių daugumos, tad blokuoti negalime, tuomet iš ES padarėme Sovietų Sąjungą.
Tokia sąlyga prilygsta šantažui ideologiniu pagrindu be objektyvių kriterijų. Mes to nenorėjome. Nesukūrėme ES tam, kad ji virstų antra Sovietų Sąjunga“, – aiškino V.Orbanas.
Tiesa, jis tiesiai nepasakė, kad Budapeštas vetuotų visą ES biudžeto tvirtinimo procesą. O būtent taip šią savaitę pasielgė V.Orbano sąjungininkas, Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.
Jis išsiuntė laišką Europos lyderiams, kuriame grasina vetuoti ES biudžetą, jeigu lėšų mokėjimas bus susietas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinių valstybės ir demokratijos principų. Panašų laišką anksčiau yra išsiuntusi ir Vengrija.
Tokios sąsajos jau seniai siekė Europos Parlamento dauguma ir kelios šiaurinės Europos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai.
Pagal šių metų planą Varšuva iš ES biudžeto ir gaivinimo fondo per septynerius metus turėtų gauti net 125 mlrd. eurų.
Lenkija ir Vengrija iš tiesų gali vetuoti daugiametį ES biudžetą ir taip neleisti visoms kitoms Bendrijoms gauti europinių lėšų. Laikai dėl pandemijos sudėtingi, o vasarą ES kaip tik sutarė dėl ambicingo ekonomikos gaivinimo fondo.
Tačiau analitikai teigia, kad veto nebūtų naudingas abiem šalims, kurios abi iš ES biudžeto daugiau gauna nei į jį įneša. Be to, abi valdančiąsias partijas daugiausia remia rinkėjai, kurie yra priklausomi nuo tiesioginių ES subsidijų.
Todėl manoma, kad tiek V.Orbanas, tiek M.Morawieckis blefuoja. Lenkijos atveju toks manevras galbūt net reikštų politinę valdančiųjų savižudybę, nes pagal šių metų planą Varšuva iš ES biudžeto ir gaivinimo fondo per septynerius metus turėtų gauti net 125 mlrd. eurų.
Šios lėšos Lenkijai būtinos. Kaip pastebėjo Europos užsienio ryšių tarybos analitikas Piotras Buras, „veto ES biudžetui reikštų, kad vardan autokratinių fantazijų atsisakoma gyvybiškai ekonomikai svarbių pinigų, o tai gali sukelti ir protestus, ir įtampą valdančiųjų stovykloje“.
-
Pinigai prieš vertybes: kodėl Briuselis nenubaudžia Vengrijos ir Lenkijos?
-
ES kritikuoja Vengriją ir Lenkiją dėl teisinės valstybės principų nesilaikymo
-
Kol ES lūkuriuoja, Norvegija jau baudžia Lenkiją ir Vengriją: netenka milijonų eurų
-
Lenkija grasina vetuoti ES biudžetą dėl teisės viršenybės sąlygos
