Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES paramos antklodę užsitraukė inžinerinė pramonė

ES parama
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / ES parama
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dar vienam europinių pinigų dalybų etapui artėjant į pabaigą aiškėja, kad solidžiausios paramos sulaukė kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų pramonė, o iš įmonių didžiausia paramos riekė atiteko Vlado Bumelio kontroliuojamam Biotechnologinės farmacijos centrui „Biotechpharma“.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), administruojanti paramą verslo, mokslinių tyrimų ir technologinei plėtrai bei turizmo ir energetikos sektoriams, iš 4,6 mlrd. litų jau paskirstė 3,3 mlrd. litų. Iš jų Vilniuje statomam biotechnologinių tyrimų centrui ir biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorijai atiteko 37,7 mln. litų, antradienį rašo „Verslo žinios“.

„Už šiuos pinigus bus sukurtas pirmasis didelis ir modernus privatus mokslinių tyrimų centras. Investicijos leis užsakovams kurti biotechnologinių vaistų gamybos technologijas ir naujus eksperimentinius vaistus“, – aiškina „Biotechpharma“ generalinis direktorius Romanas Ramanauskas.

56 mln. litų kainuojantį projektą ketinama įgyvendinti iki 2012 metų vasaros pradžios.

Su Vidmantu Janulevičiumi siejama „Baltic Solar Solutions“ gavo kiek mažiau – 34,8 mln. litų paramos. Tačiau į vieną sudėjus visoms su saulės pramonės kūrimu susijusioms bendrovėms skirtą paramą susidarytų daugiau nei 81 mln. litų – beveik 35 mln. litų skirta „Baltic Solar Solutions“, 9,6 mln. litų – tų pačių akcininkų kontroliuojamai „Baltic Solar Energy“, beveik 12 mln. litų paskirta fotoelektros technologijų klasteriui, 10 mln. litų mokslinei – gamybinei įmonei „Precizika“ ir per 14 mln. litų – „Via Solis“.

Tačiau šiuo metu fotovoltinių elementų gamybos ir mokslinės laboratorijos statybos projektas keičiamas. Pasak „BOD Group“ generalinio direktoriaus ir „BalticSolar Energy“ vadovo V.Janulevičiaus, nuspręsta didinti investicijas. „Nutarėme, kad naudosime geoterminę energiją“, – sako jis.

Anot verslininko, tai turėtų būti pirmasis toks pastatas Europoje, kuriame geoterminė energija bus naudojama ne tik šildymui, bet ir įrangos aušinimui. Investicijos leis mums sumažinti dujų poreikį maždaug 60 proc., elektros poreikį – apie 40 proc.

Iš pramonės sektorių didžiausią paramą susišlavė kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų gamintojai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min