Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES šalys nesutaria dėl politikos Baltarusijos atžvilgiu

Aleksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Aleksandras Lukašenka
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos Sąjungos (ES) šalys prieš pirmadienį įvyksiantį bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą nesutaria, kaip įtikinti Baltarusiją ir jos autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką stiprinti demokratiją ir per daug nesusisaistyti su Maskva.

Ministrų susitikimui parengtame susitarimo projekte sveikinami „kai kurie teigiami žingsniai“, kuriems ryžosi Baltarusija ir jos „paskutiniuoju diktatoriumi Europoje“ Vašingtono pramintas lyderis, ypač bendradarbiavimas su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir rinkimų įstatymų pakeitimas.

Pernai 27 ES šalys priėmė svarbų simbolinį sprendimą, šešiems mėnesiams sustabdydamos draudimą išduoti vizas minėtiems Baltarusijos pareigūnams.

Tačiau penktadienį paskelbtame pranešime taip pat smerkiami pastaruoju metu Baltarusijoje užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai.

Pasak vieno ES diplomato, nesutarimai dėl tolimesnių santykių su Minsku yra ne vien taktiniai, bet ir politiniai.

„Jeigu kuris nors iš šių režimų pasielgia netinkamai, kai kurie žmonės Europos Sąjungoje sako, jog „tai reiškia, kad mes turėtume dar labiau stengtis su jais susikalbėti“, o kiti sako „ne, manau, kad turėtume būti griežtesni“, – aiškino jis.

Vienas iš aktualiausių santykių su Baltarusija klausimų, kuriuos pirmadienį Briuselyje teks spręsti ES šalių diplomatijos vadovams – ar atnaujinti draudimą A.Lukašenkai ir 35 kitiems aukštiems Minsko pareigūnams atvykti į Bendrijos šalis .

Pernai 27 ES šalys priėmė svarbų simbolinį sprendimą, šešiems mėnesiams sustabdydamos draudimą išduoti vizas minėtiems Baltarusijos pareigūnams.

Pasak diplomatų, nė viena Bendrijos šalis neprieštarauja, kad šis draudimas būtų įšaldytas dar šešiems mėnesiams, tačiau kyla nesutarimų dėl tolimesnių santykių su Baltarusija, kuri rytuose ribojasi su Rusija, o vakaruose – su ES narėmis Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Kai kurios šalys pageidautų neatšaukti galiojančių sankcijų, net jeigu jos būtų laikinai sustabdytos. Kitos Bendrijos narės mano, kad po šešių mėnesių sankcijas būtų galima panaikinti, jeigu Baltarusijoje pagerėtų padėtis žmogaus teisių ir demokratijos srityje.

Šie debatai tampa ypač aktualūs, nes ES turi nuspręsti, ar kviesti A.Lukašenką į gegužės 7 dieną Prahoje vyksiantį susitikimą su Bendrijos šalių ir penkių kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiais, kad būtų pradėtas įgyvendinti naujasis „Rytų partnerystės“ planas.

Šiuo projektu siekiama skatinti ekonomikos ir demokratines reformas į rytus nuo ES esančiose šalyse, taip pat stiprinti jų bendradarbiavimą su Bendrija ir kitais šios iniciatyvos partneriais.

Kitaip negu Ukraina ir Gruzija, dėl kurių dalyvavimo „Rytų partnerystės“ programoje abejonių nekyla, Baltarusija iki šiol išlieka labiau artima Maskvai.

„Kad ir ką galvotume apie dabartinį režimą, Baltarusija yra artima Europos Sąjungos kaimynė ir šalis, kuri akivaizdžiai suvokia, jog yra iš vienos pusės tempiama ES, o iš kitos pusės – Rusijos“, – sakė ES diplomatas.

„Manome, jog su Baltarusija verta bendrauti ir parodyti jai, kad esama (naudingų) dalykų, kurių ji galėtų gauti iš šių ryšių“ su Europa, pridūrė jis.

Pasak diplomatų, jeigu pirmadienį vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime nebūtų susitarta dėl Baltarusijai paskelbtų sankcijų, jos automatiškai vėl pradėtų galioti.

Taigi, sankcijoms labiausiai nepritarančios šalys, tokios kaip Vokietija, turės susitarti dėl kompromiso su kitomis Bendrijos narėmis, paaiškino diplomatai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min