Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES sankcijos Rusijai padėjo Europai susivokti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos šią savaitę patvirtino naujas, griežtas sankcijas Rusijai, o Didysis septynetas pagrasino, kad gali ir toliau jas griežtinti.

Ir Rusijoje, ir Vakaruose nedaug kas tiki, kad sankcijos privers Vladimirą Putiną bent kiek pakoreguoti politiką; beveik visi sutaria, kad Kremlius rinksis dar didesnę izoliaciją. Tačiau sankcijos šį kartą turėtų kąsti skaudžiai, tik jų įkandimai ims ryškėti galbūt dar ne šiais metais. Ir, ne mažiau svarbu, sankcijos padėjo pačiai Europai susivokti. Net Vokietija, net Vokietijos pramonininkai, visad pasisakę už pragmatiškus verslo ryšius su Rusija, šįkart pareiškė, kad nors sankcijos skaudžiai atsilieps Europos verslui, į Rusijos elgesį Ukrainoje reikia deramai atsakyti: karo ir taikos metu ne ekonomika svarbiausia, sako Berlynas.

Europos Sąjungos sankcijos turi skylę – tokio dydžio, kad pro ją telpa du statomi „Mistral“ klasės laivai. Prancūzijos prezidentas išsisukinėjo: pusę metų aiškino, kad eksportuoti ginklų Europos Sąjunga nedraudžia, o kai tik šią savaitę Europos Sąjunga dėl ginklų embargo sutarė, pati Prancūzija išsikovojo, kad jis nebūtų taikomas jau sudarytiems sandoriams.

„Aišku, tai yra mažiau nei Lietuva norėjo. Tačiau tai yra pirmasis sprendimas. O dėl kitų dalykų dar vyks politinės kovos ir politiniai procesai“, – teigė Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Raimundas Karoblis.

Tačiau Europos Sąjungą po pusės metų ima vienyti supratimas, kad Rusijos veiksmų nepakeis net Malaizijos lėktuvo numušimas. Iš Rusijos toliau ir plūsta ginklai bei samdiniai, skrieja raketos.

„Trumpą akimirką tikėjau, kad ši milžiniška tragedija Kremliui suteiks naujų įžvalgų. Trumpą akimirką vyliausi, kad prezidentas V. Putinas pasakys: pasirinkau kelią ir žmones, kuriais nebegaliu daugiau pasikliauti, todėl sustoju. Tačiau viskas rodo, kad reikalai krypsta į priešingą pusę“, – teigė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas.

Svarbiausia Europos Sąjungos šalis, Vokietija, atrodo, ima prarasti viltį tartis su Kremliumi gražiuoju. Kanclerė jau beveik dvi savaites nebekalbėjo su V. Putinu, ir net tradiciškai Maskvai draugiški socialdemokratai ima kelti taiką virš ekonomikos.

„Žinome, kad irgi galime nukentėti. Žinome, kad prekyba su Rusija nėra be galo didelė, bet vis vien reikšminga. Nepaisant to, karo ir taikos metu ekonominė politika nėra svarbiausias rūpestis“, – tikino Vokietijos vicekancleris, ūkio ministras Sigmaras Gabrielis.

Viena iš svarbiausių Vokietijos jėgų – pramonininkai – pakeitė poziciją.

„Visi manome, kad Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras dirbo puikiai ir laukė kiek tik galėjo. V. Putino veiksmai juos privertė imtis sankcijų. Tai sunku, bet neišvengiama“, – sakė Vokietijos mašinų gamintojų asociacijos direktorius Hannesas Hesse.

Bet sankcijos nenutaikytos į prekybą, išskyrus dvejopos paskirties prekių ir ginklų. Svarbiausias jų tikslas – apriboti deguonies tiekimą valstybiniams bankams.

„Priemonių rezultatas – bus apribota galimybė Rusijos valstybei priklausantiems bankams naudotis Europos Sąjungos kapitalo rinka“, – aiškino Europos Komisijos atstovas spaudai Jonathanas Toddas.

Pagrindinis poveikis bus ekonomikai, o ne bankams. Skolos vidaus rinka susitrauks, eilinėms bendrovėms ir asmenims bus kur kas sunkiau pasiskolinti. O esamos skolos aptarnavimo ir naujos skolos kaina ims kilti. Tai neigiamai atsilieps visai ekonominei veiklai, – sakė „Macro Advisory“ vyresnysis partneris Chrisas Weaferis.

Penki didieji Rusijos bankai nebegalės skolintis Europos rinkoje. Patys bankai ir jas prižiūrinčios institucijos neigia, kad yra sunerimę, bet sankcijų poveikis pasirodys vėliau, kai teks rasti pinigų senoms skoloms grąžinti. Dar svarbiau – pakertamas pasitikėjimas, toks svarbus bankų sistemai.

„Pagrindinis poveikis bus ekonomikai, o ne bankams. Skolos vidaus rinka susitrauks, eilinėms bendrovėms ir asmenims bus kur kas sunkiau pasiskolinti. O esamos skolos aptarnavimo ir naujos skolos kaina ims kilti. Tai neigiamai atsilieps visai ekonominei veiklai“, – sakė „Macro Advisory“ vyresnysis partneris Chrisas Weaferis.

Valstybė jau pažadėjo paramą bankams, bet tokia parama, Maskvos ekonomistų skaičiavimais, gali atsieiti nuo 40 iki 90 milijardų dolerių per dvejus metus. O tai nuo dešimtadalio iki šeštadalio metinio biudžeto – tokią sumą pajus jau visi Rusijos gyventojai.

„Nei Barackas Obama, nei Europos Sąjungos lyderiai neslepia, kad sankcijų tikslas pabloginti ekonominę padėtį Rusijoje ir atvesti prie recesijos, pabloginti gyvenimo lygį. Šių sankcijų tikslas – kad kiekvienas Rusijos pilietis galėtų pajusti, kad sankcijos jam atsiliepia“, – teigė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Aleksandras Šochinas.

Ne tik kiekvienam piliečiui, bet ir pelningiausioms eksporto sritims. Nors į „Gazprom“ nesitaikoma dėl didelės Europos priklausomybės nuo Rusijos dujų, nebus tiekiama pažangi naftos technologija, kad ateityje Rusija galėtų plėtoti telkinių Arktyje. Tokios technologijos, be Vakarų, Rusija kol kas neturės iš kur daugiau pirkti.

Be to, būtent šią savaitę Rusija pralaimėjo ir tarptautiniame arbitraže Hagoje didiesiems išardytos naftos bendrovės „Jukos“ akcininkams, ir Strasbūro žmogaus teisių teisme – visiems akcininkams. Šios dvi nutartys, abi neskundžiamos, įpareigoja Maskvą sumokėti dar 54 milijardus dolerių, taigi antra tiek, kiek jai reikės rasti bankams paremti. Todėl į nutartis Maskva žiūri ne kaip į teisingumą, o kaip į karą su Vakarais, pirmiausiai – Amerika.

„Sprendimas priimtas tuo momentu, kai Vakarai planuoja maksimalų politinį ir ekonominį spaudimą Rusijai dėl įvykių Ukrainoje. Tai – ekonominis sprendimas, bet jis neturi precedento, ir tikriausiai tai dalis ekonominių ir politinių sankcijų Rusija“, – sakė Tarptautinių tyrimų ir iniciatyvų centro direktorė Veronikas Krašeninikova.

Tuo metu Amerika, sugriežtinusi sankcijas, neigia norinti grįžti prie dviejų blokų konfrontacijos. Esą tai – Rusijos prezidento sprendimas panaikinti dešimtmečių pažangą santykiuose su Vakarais.

„Tai – ne naujas Šaltasis karas. Tai – labai konkretus reikalas, susijęs su Rusijos nenoru pripažinti, kad Ukraina gali brėžti savo pačios kelią“, – teigė JAV prezidentas B. Obama.

Tačiau Rusija sako, kad dėl sankcijų taps dar labiau nepriklausoma.

„Mes, žinoma, negalime jų ignoruoti. Bet pasiduoti isterijai ir atsakyti „akis už akį“ – neverta didžios šalies. Turime orumo, ir elgsimės atitinkamai“, – atsikirto Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Orumas tetruko kelias dienas – įvestas draudimas vaisiams iš Lenkijos ir pranešta apie galimus draudimus kitų Europos šalių ir Amerikos prekėms.

„Na, šiaip ar taip, iš Rusijos to buvo galima laukti, turint galvoje, kad Lenkija aktyviai dalyvauja Rusijos ir Ukrainos konflikte, yra šalis ant fronto linijos“, – sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Marekas Sawiskis.

Tačiau Vakarai ėmėsi ir priemonių, į kurias Kremlius taip paprastai neatsakys. Į juodąjį sąrašą pirmą kartą įtraukti korupcija kaltinami turtuoliai iš artimiausio V. Putino rato.

„Planuotas Rusijos ekonomikos augimas nuo 2,5 procento prieš sankcijas sumažintas iki maždaug 0. Rusijai tai kainuoja, dar daugiau kainuoja grupei, kuri remia ir išlaiko Kremliaus vadovybę, ir manau, kad ji ragins Rusijos vadovus viską geriau apsvarstyti“, – tikino Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas.

Žinoma, visi nuo V. Putino priklausomi oligarchai supranta, kad mesti jam iššūkį reikštų savižudybę. Bet prezidentas mėgina izoliuoti ekonomiką: antai iš šešėlio ištraukti bent milijardą dolerių – nors tai – tik lašas jūroje – bei užtikrinti gynybos pramonės nepriklausomybę. Pasak ekspertų, V. Putinas pirmą kartą tampa nebe oligarchų arbitru, bet grėsme jiems, nes dėl jo politikos milijardieriai nebegali jaustis saugūs.

„Sunkumai turi pasitarnauti Rusijai, turime vystyti savo pačių gamybą. Rusija pajėgi pakeisti importuojamas prekes savo gynybos pramonės produkcija“, – teigė Rusijos prezidentas V. Putinas.

Bet analitikai sako, kad Rusija tikriausiai neįvertino Europos ryžto pagaliau imtis priemonių, o Vakarai gali būti neįvertinę Rusijos ryžto atsilaikyti.

 „Ką padarėme – primetėme Rusijai tokią kainą, kad, objektyviai žiūrint, prezidentas V. Putinas turėtų spręsti viską diplomatiškai, siekti sankcijų panaikinimo, ekonomikos augimo ir gerų santykių su Ukraina. Bet kai kurie žmonės ne visada elgiasi racionaliai“, – pridūrė B. Obama.

Todėl vakarams atėjo laikas sau patiems atsakyti, ko siekia: pakeisti Maskvos politiką, ar pakeisti režimą Maskvoje. Pačiame Kremliuje atsakymas dėl Vakarų kėslų aiškus – todėl V. Putinas įjungsiąs visus svertus, kad išliktų.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min