„Visos valstybės narės sutiko atidaryti pirmąją derybų skyrių grupę derybose dėl narystės su Ukraina ir Moldova“, – penktadienį bendrame įraše socialiniuose tinkluose parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Šis pranešimas pasirodė po to, kai naujoji Vengrijos vyriausybė sutiko atsisakyti ilgalaikio savo pirmtakės veto prieš Kyjivą.
Šį veto įvedė buvęs nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, kuris patyrė pralaimėjimą balandį vykusiuose rinkimuose.
„Tai yra ryžto, drąsos ir sunkaus darbo, kuriuos abi šalys parodė vykdydamos reformas net ir susidūrusios su didžiuliais iššūkiais, pripažinimas“, – pažymėjo A. Costa ir U. von der Leyen.
„Plėtra yra strateginis pasirinkimas“, – parašė jie ir pridūrė: „Pasaulyje, kuriam būdingas didėjantis neapibrėžtumas, didesnė Europos Sąjunga yra mūsų bendras interesas.“
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienus metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Tačiau tai buvo iš esmės simbolinis žingsnis, kuris buvo žengtas siekiant ryžtingai pademonstruoti paramą Ukrainai po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją.
V. Orbanas, kurio vyriausybė buvo artima Rusijai ir atkakliai priešinosi Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, stabdė bet kokią konkrečią pažangą stojimo procese.
Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) su Kyjivu pasiekė susitarimą dėl Ukrainos vengrų etninės mažumos teisių – klausimo, kuris ilgą laiką kėlė įtampą kaimyninių valstybių santykiuose.
Tačiau P. Magyaras yra sakęs, kad Vengrija nepritaria pagreitintai Ukrainos stojimo į ES procedūrai.
Jis taip pat sakė, kad šalyje bus surengtas referendumas dėl Ukrainos narystės, jei jai „pavyks sėkmingai užbaigti visus 33 stojimo skyrius per ateinančius 10–15 metų“.
Du ES lyderiai savo pareiškime nurodė, kad derybos prasidės pirmadienį atveriant proceso skyrių, skirtą „pagrindiniams principams“.
Tai apima esminius principus, tokius kaip teisinė valstybė, kurių turės laikytis abi šalys kandidatės.
