Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, su kuriuo sutarė tęsti dialogą, kad būtų užbaigtas konfliktas Ukrainos rytuose.
Be to, jau įvestų sankcijų taikymas galės būti sustabdytas, jei Ukrainos konflikto šalys laikysis paliaubų.
Jų pokalbis įvyko, kai provakarietiškas Ukrainos lyderis atvyko simbolinio vizito į vyriausybės pajėgų kontroliuojamą Mariupolio miestą, kurį praėjus dienai po to, kai penktadienį buvo sudarytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, bombardavo prorusiški teroristai.
Tuo tarpu Briuselyje ES formaliai pritarė naujoms sankcijoms, nukreiptoms prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, tačiau nurodė, kad jos neįsigalios dar kelias dienas. Bendrijos lyderiai veikiausiai nori pažiūrėti, kaip toliau bus laikomasi paliaubų Ukrainoje.
Baudžiamosios priemonės įsigalios, kai apie jas bus paskelbta ES oficialiame leidinyje, o tai gali užtrukti kelias dienas.
"Tokiu būdu liks laiko įvertinti, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl paliaubų ir taikos planas“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.
Be to, jau įvestų sankcijų taikymas galės būti sustabdytas, jei Ukrainos konflikto šalys laikysis paliaubų.
„Atsižvelgdama į situaciją vietoje, ES yra pasirengusi peržiūrėti patvirtintas sankcijas – visą jų paketą ar tik dalį jų“, – sakė H.Van Rompuy.
Diplomatai sakė, kad nauji suvaržymai užkerta kelią didžiausioms Rusijos valstybinėms naftos ir gynybos įmonėms gauti lėšų Europos rinkose kasdienėms operacijoms ir būtinoms investicijoms.
Europos sostinės turėjo iki pirmadienio ryto formaliai pritarti naujoms sankcijoms, tačiau tai nebuvo padaryta, nes nebuvo pasiektas vieningas sutarimas dėl šių priemonių.
Tai ypač skaudus smūgis Rusijos naftos milžinei „Rosneft“, kuriai vadovauja artimas V.Putino sąjungininkas ir kurios skolos, atsiradusios vykdant įsigijimus, dėl kurių ji tapo viena didžiausių pasaulyje biržinių naftos gavybos įmonių, siekia dešimtis milijardų JAV dolerių.
Suvaržymai taip pat taikomi Rusijos valstybinei magistralinių naftotiekių monopolininkei „Transneft".
28 valstybių blokas taip pat išplėtė sąrašą asmenų, kuriems įvesti kelionių suvaržymai ir kurių turtas įšaldytas. Šiame „juodajame sąraše“ yra pareigūnai, kurie prisidėjo prie krizės Ukrainoje arba atlieka svarbų vaidmenį formuojant Kremliaus politiką.
Europos sostinės turėjo iki pirmadienio ryto formaliai pritarti naujoms sankcijoms, tačiau tai nebuvo padaryta, nes nebuvo pasiektas vieningas sutarimas dėl šių priemonių.
Prie to prisidėjo kai kurių ES narių Rytų Europoje, kurios tebėra labai priklausomos nuo prekybinių ir energetinių ryšių su Rusija, nerimas dėl sankcijų Maskvai sugriežtinimo pasekmių.
Vis dėlto po daugiau nei tris valandas trukusių paskutinės minutės derybų bus pasiektas persilaužimas.
„Šiandien Taryba (rašytinės procedūros būdu) priėmė paketą tolesnių ribojančių priemonių prieš Rusiją, išplėsdama tikslines priemones, kurios buvo patvirtintos liepos 31 dieną“, – sakė H.Van Rompuy.
Kai ES pareigūnai penktadienį sutarė dėl naujo sankcijų paketo, ir H.Van Rompuy, ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso neatmetė galimybės, kad baudžiamosios priemonės galėtų būti greitai atšauktos, jei būtų laikomasi paliaubų Ukrainoje.
Diplomatiniai šaltiniai sakė, kad šiuo klausimu nuomonės labiausiai išsiskyrė. Kai kurios valstybės narės, tarp jų Rusijos kaimynė Suomija, siekė, kad sankcijų dokumente būtų numatyta galimybė atšaukti baudžiamąsias priemones.
Suomijos vyriausybės vadovas Alexander'as Stubbas pripažino, kad paskutinės minutės derybos buvo sunkios.
„Kokia diena. Viskas visuomet vyksta ne taip, kaip suplanuota. Po daugybės skambučių per visą Europą viskas išspręsta“, – parašė A.Stubbas socialiniame tinkle „Twitter“ dar prieš tai, kai bus oficialiai paskelbta apie pasiektą kompromisą.
Kitas diplomatinis šaltinis sakė, kad Austrija, Švedija, Kipras, Vokietija ir „veikiausiai kitos šalys“ pasisakė už tai, kad sankcijų įvedimas būtų atidėtas.
Europos lyderiai rugpjūčio 30 dieną vykusiame viršūnių susitikime pavedė Briuselio pareigūnams per savaitę parengti naujas sankcijas Rusijai, kuri kaltinama pasiuntusi karius padėti separatistams Rytų Ukrainoje.
Kitas diplomatinis šaltinis sakė, kad Austrija, Švedija, Kipras, Vokietija ir „veikiausiai kitos šalys“ pasisakė už tai, kad sankcijų įvedimas būtų atidėtas.
Naujosios sankcijos išplečia ankstesnes priemones, kurios buvo įvestos liepos pabaigoje, kai Bendrijos lyderiai, sukrėsti „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimo Ukrainoje, priėmė sprendimą be fizinių asmenų kelionių suvaržymų ir turto šaldymo imtis veiksmų prieš Rusijos ekonomikos sektorius.
Liepą įvestos sankcijos užkirto kelią Rusijos bankams ES finansų rinkose platinti ilgesnės nei 90 dienų trukmės skolos vertybinius popierius.
Manoma, kad dabar ši trukmė gali būti sutrumpinta iki vos 30 dienų.
Dėl to Rusijos vyriausybė gali būti priversta „kišti ranką į savo kišenę“, kad padengtų lėšų stygių, sakė kitas diplomatinis šaltinis.
