Europos Komisija (EK) pakvietė penkių asmenų delegaciją diskusijoms, siekdama suvaldyti nelegalią migraciją ir paspartinti deportacijas, nors Europos Sąjunga Talibano administracijos oficialiai nepripažįsta.
„Susitikimai buvo konstruktyvūs ir yra vilties, kad jie nulems teigiamus pokyčius“, – naujienų agentūrai AFP sakė Afganistano pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su derybų turiniu ir kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Europos Komisijos atstovas teigė, kad „techninio lygio susitikime“, kuriam bendrai pirmininkavo Švedija, dalyvavo 15 ES valstybių narių, o tai, anot jo, parodo didelį susidomėjimą šia iniciatyva, kuri, pasak kritikų, prieštarauja 27 valstybių narių bloko vertybėms.
„Tai gėdingas Europos istorijos puslapis“, – sakė europarlamentarė Cecilia Strada. – Komisija suteikia teisėtumą režimui, kuris pamina moterų ir mergaičių teises.“
Europos vyriausybės siekia griežtesnės pozicijos migracijos klausimu, nes visuomenės nuomonė tapo griežtesnė, o tai skatina kraštutinių dešiniųjų jėgų sėkmę rinkimuose visame žemyne.
2025 metais sumažėjus atvykstančių migrantų skaičiui, ES dėmesys nukrypo į repatriacijos sistemos tobulinimą. Šiuo metu mažiau nei 30 proc. žmonių, kuriems liepta išvykti, iš tikrųjų grįžta į savo kilmės šalį.
Komisija pareiškė, kad dėmesys derybose buvo sutelktas į galimą afganistaniečių, „kurie padarė sunkius nusikaltimus ir kelia grėsmę saugumui“, grąžinimą ir buvo aptariami praktiniai klausimai, tokie kaip jų tapatybės nustatymas ir kelionės dokumentų išdavimas.
Tai buvo pirmasis Talibano pareigūnų susitikimas su ES atstovais Briuselyje.
„Galimybė grąžinti asmenis, neturinčius teisinės teisės likti šalyje, yra patikimos ir gerai veikiančios prieglobsčio ir migracijos sistemos kertinis akmuo“, – po derybų sakė Švedijos migracijos ministras Johanas Forssellas (Johanas Forselas).
„Smūgis vertybėms“
Briuselis ir ES šalys neigia, kad Talibano pareigūnų priėmimas prilygsta Kabulo vyriausybės pripažinimui, tačiau kritikai, įskaitant pagrindines žmogaus teisių organizacijas, teigia, kad tai prieštarauja bloko vertybėms.
Pasak aktyvistų, ši iniciatyva kenkia bloko tarptautiniam įvaizdžiui žmogaus teisių srityje ir kelia klausimą, ką Briuselis yra pasirengęs pasiūlyti Kabului mainais už bendradarbiavimą migracijos klausimais.
Afganistano pareigūnas teigė, kad diskusijose dėmesys buvo sutelktas į konsulinių paslaugų afganistaniečiams Europoje atnaujinimą, „pasitikėjimą stiprinančias priemones“ ir „orų grąžinimo procesą“.
„Tai tikrai smūgis vertybėms, kurias esą puoselėja Europos Sąjunga ir Belgija“, – per nedidelę protesto akciją prie Komisijos biurų Belgijos sostinėje naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ atstovas Ludovicas Lausas (Liudovikas Lausas).
Europos vyriausybės uždarė savo ambasadas Kabule, kai 2021 metais Talibanas sugrįžo į valdžią ir įvedė griežtą islamo teisės interpretaciją.
Moterys, išeidamos iš namų, privalo būti beveik visiškai užsidengusios, joms uždrausta lankytis daugelyje viešų vietų, įskaitant parkus ir sporto klubus, o mergaičių mokslas baigiasi sulaukus 12 metų.
Belgijos užsienio reikalų ministro atstovė, kurios šalis išdavė dokumentus kaip ES institucijų šeimininkė, pirmadienį pareiškė, kad penkios prašytos vizos Talibano atstovams buvo suteiktos atlikus „saugumo vertinimą“.
Anot jos, vizos galioja tik Belgijoje, o ne visoje Šengeno erdvėje, ir tik vieną dieną.
Delegacijai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdulas Qaharas Balkhi (Abdulas Kaharas Balkhis), o tarp jos narių taip pat buvo Afganistano vidaus reikalų ministerijos atstovų.
Šį mėnesį ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris (Magnusas Briuneris) gynė sprendimą pakviesti Talibano pareigūnus, teigdamas, kad Briuselis neturi kitos išeities, kaip tik derėtis su Talibano vyriausybe dėl nelegalių migrantų iš Afganistano grąžinimo.
ES šalys nuo 2013 iki 2024 metų gavo apie milijoną afganistaniečių prieglobsčio prašymų, rodo bloko duomenų agentūros informacija. Per šį laikotarpį buvo patenkinta maždaug pusė jų.
Apie 20 iš 27 ES valstybių narių yra pareiškusios norą grąžinti į Afganistaną dalį migrantų, neturinčių teisės likti bloke.
Tuo metu žmogaus teisių organizacijos kelia klausimus dėl migrantų grąžinimo į šalį, kuri išgyvena sunkią humanitarinę krizę, teisėtumo ir etikos, nes, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, milijonai žmonių ten patiria badą ir ekonominius sunkumus.
