46 mln. gyventojų turinti valstybė tapo įnirtingo diplomatinio virvės tempimo varžybų centru po to, kai Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius praeitą mėnesį netikėtai paskelbė nepasirašysiantis svarbios asociacijos sutarties su ES ir siekiantis glaudesnių ryšių su tradiciniais Kijevo partneriais Kremliuje.
Sekmadienį prasidėjus opozicijos mitingui Kijeve, ES plėtros komisaras Stefanas Fuele socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Bendrija stabdo visas derybas, kol sulauks į V.Janukovyčiaus „aiškaus įsipareigojimo“, kad jo šalis ketina pasirašyti tą sutartį.
V.Janukovyčius antradienį turėtų susitikti Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o už eurointegraciją pasisakantys demonstrantai baiminasi, kad tos derybos gali lemti dar glaudesnį abiejų kaimyninių valstybių suartėjimą.
„Ukraina: prezidento ir vyriausybės žodžiai ir darbai dėl asociacijos sutarties vis labiau tolsta vieni nuo kitų“, – pažymėjo S.Fuele.
Tačiau Ukrainos premjeras Mykola Azarovas tvirtino, kad integracija su Europa išliek jo šalies prioritetu.
„Mums buvo pasakyta, kad mums atviros visos durys į ES, taip pat į Muitų sąjungą“ – buvusių Sovietų Sąjungos respublikų aljansą, į kurį Rusija siekia įtraukti Ukrainą, premjeras sakė vietos televizijai.
„Labai gerai, kad galime rinktis, ir mes pasirinkome integraciją su Europa“, – pridūrė M.Azarovas.
V.Janukovyčius antradienį turėtų susitikti Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o už eurointegraciją pasisakantys demonstrantai baiminasi, kad tos derybos gali lemti dar glaudesnį abiejų kaimyninių valstybių suartėjimą.
Protestuotojai planuoja surengti kitą didžiulį mitingą antradienį, kai vyks V.Janukovyčiaus ir V.Putino susitikimas.
Tuo tarpu JAV respublikonas senatorius Johnas McCainas, vienas iš įnirtingiausių Kremliaus režimo kritikų, dar kartą asmeniškai išsakė Vašingtono palaikymą Ukrainos opozicijai.
„Visai Ukrainai – Amerika su jumis“, – sušuko jis džiūgaujančiai miniai, kuri angliškai skandavo „Ačiū“.
„Laisvasis pasaulis su jumis, Amerika su jumis, aš su jumis ... Ukraina padarys Europą geresnę ir Europa padarys Ukrainą geresnę“, – pareiškė senatorius, kurį į Ukrainą atlydėjo demokratų senatorius Chrisas Murphy, pirmininkaujantis Senato Europos pakomitečiui.
Protestuotojai nekantriai laukė J.McCaino pasirodymo aikštėje įrengtoje scenoje, kai pasklido žinia, jog S.Fuele informavo apie Briuselio sprendimą sustabdyti derybas su Kijevu po penktadienį įvykusio susitikimo, nedavusio aiškių rezultatų.
J.McCainas vėliau susitiko su V.Janukovyčiumi, nurodė prezidentūra, neatskleidusi tų derybų detalių.
Sekmadienį vakare apie 5 tūkst. žmonių pasiliko Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, dar vadinamoje Maidanu, susispietę aplink ugniakurus arba brezentinėse palapinėse, temperatūrai nukritus iki minus 4 laipsnių Celsijaus.
„Darbas sustabdytas“
ES pareigūnai pareiškė Ukrainai, kad tolesnėms diskusijoms reikalingas „aiškus įsipareigojimas pasirašyti, (tačiau) darbas sustabdytas, nesulaukus atsakymo“, rašo S.Fuele.
V.Janukovyčius penktadienį nuvylė Briuselį, grasindamas teismu Ukrainos pareigūnams, kurie kūrė svarstomos partnerystės su ES sutarties dabartines sąlygas.
V.Janukovyčius penktadienį nuvylė Briuselį, grasindamas teismu Ukrainos pareigūnams, kurie kūrė svarstomos partnerystės su ES sutarties dabartines sąlygas.
Prezidentas apkaltino savo derybininkus „pažeidus nacionalinius interesus“, nes jie esą sukėlė dar didesnį pavojų silpnai Ukrainos ekonomikai.
„Reikia aiškumo iš Ukrainos, kurios prezidentas sakė, jog ji kenkia nacionaliniams interesams“, – šiuo metu ES pirmininkaujančios Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rašė sekmadienį paskelbtoje „Twitter“ žinutėje.
Premjeras M.Azarovas praeitą savaitę paprašė 20 mlrd. eurų paskolos iš ES, kad Kijevas galėtų pasirašyti sutartį dėl glaudesnių prekybos ryšių ir politinės asociacijos.
Ukraina sako, kad tie pinigai kompensuotų nuostolius, kurių šalis patirtų dėl prekybos sankcijų, žadamų Rusijos, jeigu Kijevas tęs eurointegracijos procesą. Tuo tarpu Maskva pažadėjo Ukrainai pigesnių dujų, jeigu šalis prisijungtų prieš Muitų sąjungos, už kurią pasisako V.Putinas.
Briuselis jau ne kartą yra atmetęs reikalavimus suteikti paskolą Kijevui ir argumentavo, kad Ukrainai ilgajame laikotarpyje bus naudingas sprendimas atšaukti prekybos su ES suvaržymus.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, kuris yra tvirtas Ukrainos integracijos su Europa šalininkas ir ne kartą lankėsi Kijeve, sekmadienį sakė, kad pirminės sutarties su ES sąlygos tebegalioja.
„Durys plačiai atvertos Ukrainai pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES, – sakoma C.Bildto „Twitter“ žinutėje. – Ji pasiruošusi. Bet kuriuo metu.“
Ukrainos saugumo tarnybos sekmadienį paskelbė padidintą parengtį, kai apie 5 tūkst. V.Janukovyčiaus šalininkų, suvežtų autobusais iš provincijų, pradėjo „nesiliaujantį protestą“ viename parke netoli Nepriklausomybės aikštės.
Ukraina tikisi pigesnių Rusijos dujų po abiejų šalių prezidento susitikimo
Ukrainos premjeras Mykola Azarovas sekmadienį išreiškė viltį, kad Rusija sumažins jo šaliai tiekiamų dujų kainą po antradienį planuojamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
„Ukrainai gali būti nustatyta kaina, atitinkanti vidutinį Europos kainų lygį“, – „Interfax“ sekmadienio vakarą citavo M.Azarovo interviu televizijai „Inter“.
Iš premjero pareiškimo buvo galima suprasti, kad jis tikisi, kad Rusija dujų kainas sumažins iki maždaug 370–380 JAV dolerių (930–953 litų) už tūkstantį kubinių metrų. Šiuo metu Kijevui Rusijos tiekiamos dujos kainuoja 400 JAV dolerių (apie 1 000 litų) už tūkstantį kubinių metrų.
ES ministrai: sprendimas dėl partnerystės dabar priklauso nuo Kijevo
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo, kad Bendrija nori sudaryti istorinę partnerystės sutartį su Ukraina, tačiau pažymėjo, kad šis sprendimas dabar aiškiai priklauso nuo Kijevo.
„Mes, žinoma, norime, kad Ukraina pasirašytų asociacijos sutartį – tam vis dar yra vilties“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovas Guido Westerwelle, atvykęs į Briuselį derybų su kolegomis iš kitų 27 ES šalių.
„Jeigu būtų aiški žinia iš Kijevo – esame pasiruošęs pasirašyti (kad ir) rytoj“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, kuris buvo itin svarbus veikėjas ne vienerius metus dėtose pastangose sudaryti politinės asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, turinčią priartinti tą postkomunistinę šalį prie Vakarų valstybių.
Ministrai vienas po kito ragino Ukrainą priešintis Rusijos daromam spaudimui atsigręžti į Rytus, o ne Vakarus, nors ES plėtros komisaras Stefanas Fuele sekmadienį paskelbė, kad Briuselis stabdo derybas dėl asociacijos sutarties, nesulaukęs aiškaus atsakymo dėl Kijevo pozicijos.
„ES durys lieka atviros, bet aišku, kad jie nepajėgūs per jas įžengti“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.
„Svarbu, kad jie taptų pajėgūs (tai padaryti) be spaudimo“, – pridūrė jis, sakydamas, kad glaudesni ryšiai tarp Ukrainos ir 28 šalių bloko atitiktų visos Rytų Europos, įskaitant Rusiją, interesus.
Ministrai vėliau pirmadienį planuoja dalyvauti pietuose su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.






