Sekite 15min Google
Tai vyksta grupei valstybių siekiant įgyvendinti prieštaringai vertinamus planus siųsti prieglobsčio negavusius asmenis į už bloko ribų veikiančius grąžinimo centrus.
ES valstybių vidaus reikalų ministrai susitinka Liuksemburge. Susitikimas vyksta visoje Bendrijoje stiprėjant nusistatymui prieš imigraciją, ką rodo šį mėnesį Vokietijoje užfiksuotas netikėtas kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumo augimas.
Pagal susitikimo darbotvarkę ministrai aptars, kaip gerinti asmenų, neturinčių teisės pasilikti bloke, grąžinimą per glaudesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.
Jie taip pat turėtų galutinai patvirtinti griežtesnes naujas ES taisykles, kurios suteikia institucijoms daug platesnius įgaliojimus sulaikyti asmenis ir leidžia kurti vadinamuosius grąžinimo centrus – tai idėja, kurią viena šalių grupė nekantrauja įgyvendinti.
Danija, Austrija, Graikija, Vokietija ir Nyderlandai nagrinėja galimybes įkurti tokius centrus; manoma, kad Ruanda yra pagrindinė kandidatė juos priimti.
Du Europos Parlamento (EP) nariai iš Žaliųjų frakcijos, kurie buvo išvykę į tiriamąją misiją šioje Afrikos šalyje ir kaimyninėje Ugandoje, trečiadienį nurodė, kad jų vizitas rodo šių dviejų valstybių atvirumą bendradarbiavimui.
Pareigūnai Kigalyje teigė, kad derybos su penkiomis ES šalimis tęsiasi, pranešė virtualioje spaudos konferencijoje parlamentarės Anna Strolenberg (Ana Strolenberg) ir Tineke Strik, kurios dėl žmogaus teisių ir kitų problemų nepritaria grąžinimo centrų kūrimui.
„Greičiausiai pirmoji šalis, su kuria bus sudarytas susitarimas, yra Ruanda“, – teigė Nyderlandų parlamentarė A. Strolenberg.
Penkios į procesą įsitraukusios ES šalys iki šiol atsisako įvardyti, su kokiomis valstybėmis vyksta derybos.
Galima atgrasymo priemonė
Šią savaitę Graikijos migracijos ministras Tanas Plevris (Thanos Plevris) pareiškė, kad Atėnai siekia 2027 metais atidaryti centrą vienoje Afrikos šalyje, dėl ko „jau yra sutarę“, tačiau valstybės jis kol kas negalįs įvardyti.
Šalininkai teigia, kad grąžinimo centrai, kurie galėtų tapti galutine stotele arba persiuntimo punktais išsiunčiamiems asmenims, palengvintų repatriaciją ir atgrasytų potencialius nelegalius migrantus.
Tačiau kritikai abejoja jų veiksmingumu, nurodydami panašių projektų patirtas kliūtis, ir lygina juos su „teisinėmis juodosiomis skylėmis“, kuriose migrantai gali įstrigti be reikiamos priežiūros.
Šios derybos Liuksemburge yra pirmasis ES ministrų susitikimas gyvai po to, kai vasarą migrantų antplūdis į Ispanijai priklausantį Seutos anklavą sukėlė iššūkių Europos sienų saugumui ir išprovokavo diplomatinį ginčą tarp Ispanijos ir griežtosios linijos migrantų politikos šalininkės Italijos.
Tikimasi, kad Madridas pateiks naujausią informaciją apie padėtį savo Šiaurės Afrikos teritorijoje, o diskusijose taip pat bus siekiama pasiūlymų, kaip ateityje išvengti panašių krizių ir jas suvaldyti.
ES vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį mėnesį pareiškė, kad Europos Komisija (EK) pasiūlys skubios pagalbos priemonę, padėsiančią šalims geriau susidoroti su masiniais migracijos srautais, nors detalės dar nėra apibrėžtos.
Taip pat dirbama tobulinant Europos išankstinio įspėjimo sistemą, o tarp svarstomų planų yra ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ mandato stiprinimas, kad ji galėtų vykdyti socialinių tinklų stebėseną.
