ES bendros politikos nepristatė, bet sveikino savarankiškus šalių narių sprendimus apginkluoti su islamistais į kovą stojusius kurdus.
Kai Islamo kalifatą Sirijos ir Irako teritorijose siekiantys sukurti islamistų sukilėliai užėmė dalį minėtų valstybių teritorijų, Irake namus palikti turėjo daugiau nei milijonas irakiečių, o religinių mažumų, tarp jų ir senų krikščionių bendruomenių, likimai pakibo ant plauko. Irako pajėgos puolimui atremti pasirodė per silpnos, o valdžia skilusi.
Tik ketvirtadienį įtakingų sunitų grupių pasitikėjimą praradęs šiitas Nouris Malikis perleido premjero postą Haidarui al-Abadžiui, turinčiam daug platesnį irakiečių palaikymą. Todėl kol kas radikalų islamistų grėsmę pajėgiausi atremti kurdai, Irako šiaurėje turintys autonomiją.
Ginklus kurdams jau pažadėjo JAV ir Prancūzija, apie tai užsiminė ir Didžioji Britanija, o Vokietija pareiškė, kad nebegali žiūrėti kaip žudomi žmonėms, ir į kurdų teritoriją siunčia užsienio reikalų ministrą Franką Walterį Steinmaierį išsiaiškinti, kokios pagalbos jiems reikia.
ES bendros politikos nepristatė, bet šalims savarankiškai leido remti kurdus. „ES sveikina narių šalių savarankišką sprendimą teigiamai atsakyti į kurdų saugumo pajėgų prašymus“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas sakė, kad Didžioji Britanija Saugumo Taryboje Niujorke organizuoja rezoliuciją, dėl kurios turėtų būti sutarta penktadienį: „Rezoliucija pasmerks Islamo valstybės kovotojus, įšaldys sąskaitas ir pirmą kartą nusitaikys į konkrečius teroristus, jų finansuotojus ir rėmėjus.“
Specialų susitikimą dėl Irako paragino šaukti Prancūzija. JAV po vietos žurnalistų įspėjimų apie galimas masines religinių mažumų žudynes prieš islamistus surengė oro smūgių.
