Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas – radikalus pragmatikas iš Gdansko

Donaldas Tuskas
„Scanpix“/AP nuotr. / Donaldas Tuskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lenkijos premjerą Donaldą Tuską išrinkus Europos Sąjungos Tarybos prezidentu, pirmą kartą toks įtakingas postas Briuselyje atiteko politikui iš Rytų Europos. Buvęs Lenkijos premjeras taps svarbiu 28 šalis vienijančio valstybių bloko balsu įtemptuose santykiuose su Maskva, o jo politinė patirtis leidžia spėti, kad naująsias pareigas jis atliks be didelių priekaištų, rašo savaitgalis „Spiegel“.

Savo naująsias pareigas D.Tuskas pradės eiti nuo gruodžio 1 d. Iki tol Lenkijos politikas nusprendė skirti didelį dėmesį savo anglų kalbos žinių tobulinimui ir svarstė apie kalbos kursus Maltoje. Politiko kolegos teigia, kad D.Tusko anglų kalba nėra bloga, tačiau ją būtina šiek tiek patobulinti.

Vis dėlto, buvęs Lenkijos premjeras galiausiai nesurado laiko išvykai į Maltą ir privati anglų kalbos mokytoja politiką lankė jo oficialioje rezidencijoje Varšuvoje.

ES labai reikia rytų europietiškos perspektyvos – teigė D.Tuskas iš karto po jo išrinkimo ES Tarybos prezidentu.

D.Tuskas yra pirmasis politikas iš buvusio komunistinio bloko šalies, paskirtas į aukštą ES postą.

„ES labai reikia rytų europietiškos perspektyvos“, – teigė D.Tuskas iš karto po jo išrinkimo ES Tarybos prezidentu ir pridūrė, kad sieks, jog visa Europa atsakytų į Rusijos provokacijas vieningai.

Daugelis politikos ekspertų giria D.Tusko paskyrimą ES Tarybos prezidentu. Skirtingai negu jo pirmtakas Hermanas Van Rompuy'us, kuris, prieš užimdamas postą Briuselyje, Belgijos premjeru neišbuvo net metų, D.Tuskas vadovavo 39 mln. gyventojus turinčiai Lenkijai beveik dvi kadencijas.

Daugelis lenkų po D.Tusko išrinkimo ES Tarybos prezidentu pajuto nacionalinį pasididžiavimą, kad jų šalis pagaliau vaidins svarbų vaidmenį Europoje.

„Didelė Lenkijos sėkmė“, – tokia buvo žurnalo „Polityka“ antrašė po D.Tusko paskyrimo į svarbų postą Briuselyje.

Lenkijos populistas politikas Januszas Palikotas net palygino D.Tusko paskyrimą su Karolio Wojtylos išrinkimu popiežiumi Jono Pauliumi II 1978 m. Tiesa, toks palyginimas daugeliui religingų lenkų prilygo šventvagystei.

Politologai Gdanske gimusį D.Tuską vadina labai proeuropietišku, pragmatišku ir kompromisų ieškančiu politiku. 

Politologai Gdanske gimusį D.Tuską vadina labai proeuropietišku, pragmatišku ir kompromisų ieškančiu politiku. Savo šaliai politikas pradėjo vadovauti pasaulį krečiant finansinei krizei.

Tuo metu, kai daugelio Europos šalių ekonomikos buvo nugrimzdusios į recesiją, D.Tusko vadovaujamos Lenkijos ūkis stiebėsi į viršų. Be to, D.Tuskui vadovaujant Lenkijos parlamentui Varšuvos balsas tapo itin girdimas ir gerbiamas ES.

Vadovaujant radikaliam pragmatikui D.Tuskui, kaip jį yra pavadinę Lenkijos žurnalistai, Varšuva taip pat pagerino santykius ir su Vokietija. 

Politikos apžvalgininkai teigia, kad D.Tuskas turi nemažai panašumų su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Šie abu politikai yra pasiryžę svarbiems sprendimams tik tuomet, kai yra užsitikrinę didelę paramą. Tokia D.Tusko savybė jam ypatingai pravers Briuselyje.

Atidesnis žvilgsnis į D.Tusko biografiją leidžia suprasti, kodėl šis politikas taip neakcentuoja ideologijų svarbos politikoje. Buvęs Lenkijos premjeras pamatė, kaip socializmas, neoliberalizmas ir nacionalizmas patyrė nesėkmes jo gimtojoje šalyje.

XX a. devintajame dešimtmetyje D.Tuskas prisijungė prie profesinės sąjungos „Solidarumas“, o po komunistinės sistemos žlugimo šalyje tapo vienu iš didžiausių laisvosios rinkos gynėjų. 

XX a. devintajame dešimtmetyje D.Tuskas prisijungė prie profesinės sąjungos „Solidarumas“, o po komunistinės sistemos žlugimo šalyje tapo vienu iš didžiausių laisvosios rinkos gynėjų. D.Tuskas manė, kad tik nekontroliuojama laisvoji rinka gali išgelbėti Lenkijos ekonomiką, tačiau labai greitai pamatė ir šios ideologijos trūkumus.

Tuometė privatizacija pakurstė didžiulius nesutarimus tarp šalies politikų, nedarbo lygis Lenkijoje šoktelėjo iki 20 proc., o vėliau paaiškėjo, kad nemažai valstybės įmonių pateko į privačių korumpuotų savininkų rankas. 

Galiausiai Lenkijoje iškilus konservatyvių nacionalistų, dvynių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių, partijai buvo pradėta akcentuoti katalikybės svarba šalies tapatybei. Lenkijos konservatoriai tvirtino, kad ši valstybė turi atsispirti modernybės „suirutei“. Vis dėlto, labai greitai ši ideologija valstybę pavertė ES autsaidere, o Varšuvai atstatyti savo įvaizdį padėjo tik gerokai nuosaikesnė ir liberali D.Tusko politika. 

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min