Tai ji pareiškė po to, kai 27 bloko šalių užsienio reikalų ministrai aptarė galimų derybų su Maskva sąlygas.
Diskusijos dėl atnaujintų ryšių su Maskva suintensyvėjo aklavietėje atsidūrus JAV pastangoms sustabdyti karą Ukrainoje, o JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dėmesiui nukrypus į Iraną.
Ukraina ragino Europą, kurią iki šiol Vašingtonas buvo nustūmęs į šalį, imtis didesnio vaidmens ir pasiūlė paskirti atstovą deryboms.
„Europa niekada nebus neutrali tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos, nes mes esame Ukrainos pusėje ir giname savo pačių pagrindinius saugumo interesus“, – žurnalistams Kipre sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
„Negalime būti neutralūs ir traktuoti jų vienodai“, – tvirtino ji.
Anksčiau K. Kallas įspėjo, kad susitelkimas į tai, kas kalbės Europos vardu, yra Rusijos „spąstai“, ir ragino bloką susikoncentruoti į aiškių raudonųjų linijų nustatymą.
Spėlionės dėl galimų pasiuntinių suintensyvėjo, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad tam galėtų tikti jo ilgametis sąjungininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerardas Šrioderis). Europoje ši idėja buvo griežtai atmesta.
Po susitikimo K. Kallas sakė, kad ministrai pasiekė „platų sutarimą“ dirbti per ES institucijas.
„Pagrįsti reikalavimai“
Tačiau ji pabrėžė, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas reikalavimų dėl Rusijos nuolaidų bet kokiose derybose nustatymui ir tolesniam spaudimo Maskvai didinimui per sankcijas.
Griežtos pozicijos besilaikanti buvusi Estijos ministrė pirmininkė jau kelis mėnesius ragina nustatyti virtinę raudonųjų linijų, siekdama suvienyti šalis ir neleisti Maskvai pasinaudoti jokiais nesutarimais.
Tarp jų – reikalavimas, kad Rusija nutrauktų ugnį prieš bet kokias derybas, reikalavimas apriboti Rusijos kariuomenę ir atsisakymas pripažinti Kremliaus kontrolę užgrobtose teritorijose.
„Europa turi pagrįstų reikalavimų, kad užtikrintų bet kokios taikos ilgalaikiškumą, ir ministrai paprašė manęs tęsti šį darbą“, – sakė K. Kallas.
Europos pareigūnai teigia, kad V. Putinas atrodo susilpnėjęs, nes Rusijos ekonomika smunka, aukų skaičius auga, o Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija daro savo.
Tačiau plačiai abejojama, ar jis rimtai nusiteikęs sąžiningai derėtis, nes pastarosiomis dienomis Kremlius į Kyjivą paleido hipergarsinę raketą „Orešnik“ ir grasino užsienio diplomatams.
Nuo 2022 metų, kai prasidėjo invazija į Ukrainą, ignoravusi Kremliaus lyderį, Europa itin atsargiai vertina perspektyvą kalbėtis su V. Putinu.
„Dabar ne tas metas, kai diskutuojame, kas ves derybas“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Turime aptarti, ką darome, kad darytume papildomą spaudimą Rusijai ir suteiktume daugiau pagalbos Ukrainai“, – tvirtino jis.
ES šalys šiuo metu svarsto naują sankcijų Rusijai paketą – tai būtų 21-asis raundas nuo plataus masto invazijos pradžios.
