Priimti tokį sprendimą turėtų padėti tai, kad Minskas savaitgalį leido surengti „neteisėtą“ etninių lenkų kongresą.
Draudimas pareigūnams atvykti į Bendrijos šalis buvo šešiems mėnesiams sustabdytas praėjusių metų spalį ES siekiant pradėti megzti glaudesnius ryšius su autoritariniu prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu. Tačiau ši sankcija automatiškai vėl imtų galioti balandžio 13 dieną, jeigu anksčiau nebūtų priimtas specialus sprendimas.
ES diplomatai praėjusią savaitę susitarė sustabdyti draudimą dar bent pusmečiui, tačiau Lenkija pareiškė vetuosianti šį sprendimą, jeigu Baltarusija trukdys sekmadienį Gardine surengti Baltarusijos lenkų sąjungos (BLS) suvažiavimą.
Pasak Lenkijos žiniasklaidos, kongresas vyko prižiūrint sustiprintoms policijos pajėgoms. Apie 165 oficialių renginio delegatų taip pat skundėsi, kad prieš šį suvažiavimą patyrė spaudimą.
Tačiau šįkart padėtis Baltarusijoje labai skyrėsi nuo 2005 metų, kai saugumo pajėgos šturmavo šios nevyriausybinės organizacijos pastatą ir prievarta išvesdino BLS vadovę Andzeliką Borys.
Lenkija priklauso šalių grupei, į kurią taip pat įeina Lietuva, Švedija Didžioji Britanija, Belgija ir Nyderlandai. Šios šalys pirmadienį ragins Bendrijos diplomatijos vadovus griežtai kritikuoti Baltarusijos nenorą vykdyti demokratinių reformų.
Vokietija ir šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija laikosi švelnesnės pozicijos: jos yra linkusios skatinti Baltarusiją žengti suartėjimo su Bendrija keliu - pavyzdžiui, nepripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės. Šį klausimą Baltarusijos parlamentas svarstys balandį.
„Baltarusija mums išties nepadarė įspūdžio. Pageidaujame matyti glaudesnį, struktūrinį prisirišimą prie ES standartų. Lenkų kongreso toleravimas gali būti laikinas žingsnis, kurį paprasta atšaukti“, - sakė vienas Nyderlandų diplomatas.
Pasak vieno Belgijos diplomato, netgi ilgesniam laikui sustabdžius draudimą išduoti vizas prezidentas A.Lukašenka „nebus automatiškai“ pakviestas į Prahoje gegužės 7 dieną vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus pradėtas įgyvendinti „Rytų partnerystės“ projektas.
Praėjusių metų pabaigoje Baltarusija paleido keletą įtakingų politinių kalinių, siekdama užsitikrinti ES palankumą po neseniai kilusios Rusijos agresijos Gruzijoje. Kilus ekonomikos krizei Minskui taip pat svarbi tarptautinė finansinė pagalba ir užsienio investicijos.
Tačiau Baltarusijoje dar dažnai pasitaiko atveju, kai imamasi represijų prieš jaunesnius aktyvistus. Kovo 7 dieną nusižudė 33 metų žmogaus teisių gynėja Jana Poliakova, kuri anksčiau buvo įteikusi oficialų pareiškimą prokuratūrai, kad ją sumušė vietos milicijos įgaliotinis, tačiau buvo nuteista pustrečių metų laisvės atėmimu už pareigūno šmeižimą.
Praėjusią savaitę prezidentas A.Lukašenka taip pat suglumino ES diplomatus, kai išvyko atostogauti į Armėniją likus parai iki suplanuoto susitikimo Minske su ES išorinių ryšių komisare Benita Ferrero-Waldner.
Jeigu pirmadienį būtų nuspręsta ilgesniam laikui įšaldyti draudimą išduoti vizas, jis tikriausiai būtų tebetaikomas keturiems Baltarusijos pareigūnams, kurie laikomi tiesiogiai susijusiais su keturių opozicijos veikėjų dingimu 1999 ir 2000 metais. Šių disidentų likimas iki šiol nėra išaiškintas.
„Juodajame sąraše“ taip pat tikriausiai liks Baltarusijos centrinio rinkimų komiteto pirmininkė Lidija Jermošina, įtariama rinkimų klastojimu.
Papildyta 18.08 val.: Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kurį Vašingtonas vadina paskutiniuoju diktatoriumi Europoje, dėl nedemokratiškų rinkimų 2006 metais buvo paskelbtos sankcijos neleisti jam atvykti į Europos Sąjungos šalis.
Tačiau pernai šios sankcijos buvo įšaldytos, kaip paskata Baltarusijos vadovams, paleidusiems į laisvę politinius kalinius.
Briuselyje susirinkę ES užsienio reikalų ministrai sutarė dėl tam tikro kompromisinio sprendimo: palikti galioti draudimą A.Lukašenkai ir dar 40 aukšto rango Baltarusijos pareigūnų atvykti į ES šalis, tačiau iš karto šis draudimas buvo įšaldytas devyniems mėnesiams.
Šiuo įšaldomuoju sprendimu siekiama „paskatinti (Baltarusiją), kad būtų priimamos ir įgyvendinamos konkrečios priemonės demokratijai plėtoti ir žmogaus teisėms gerbti“,sakoma ministrų pareiškime.
„Europos Sąjunga tebėra pasirengusi stiprinti ryšius su Baltarusija, priklausomai nuo pažangos, kurią darys Baltarusija“, – nurodoma pareiškime.
ES pareiškime sveikinami kai kurie teigiami Baltarusijos žengti žingsniai, tarp jų ir gerėjantys ryšiai su Europos Sąjunga aukštu lygiu, tačiau taip pat pažymima, kad Bendrijai „vis dar tebekelia susirūpinimą padėtis žmogaus teisių srityje taip pat ir neseniai buvę smurto atvejai“.
Energijos trokštančiai Europos Sąjungai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su Baltarusija, kaip svarbia tranzitine kuro tiekimo šalimi.
Pasak vieno ES diplomato, sankcijos bus vėl aptartos po devynių mėnesių, o dar po trijų mėnesių jos gali ir nebegalioti, jeigu nebus vieningo sutarimo pratęsti jas. Ministrai dar sakė, kad apribojimus galima įvesti bet kada, jeigu prireiktų.
