Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES užsienio ministrų susitikimas Briuselyje: daug gražių kalbų apie sankcijas Rusijai

Federica Mogherini
AP/ScanPix / AP/ScanPix / Federica Mogherini
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienio vakarą Briuselyje Europos Sąjungos šalių ministrai, sukviesti į neeilinį posėdį, svarstė, kaip griežtinti sankcijas Rusijai po to, kai jos remiami teroristai Mariupolyje pražudė 30 civilių, dar daugiau nei 100 sužeidė ir žadėjo plėsti puolimą.

Apie 19.30 val. ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini turėjo surengti spaudos konferenciją, tačiau vėlavo pradėti susitikimą su žurnalistais daugiau nei pusvalandį.  F.Mogherini pristatė Europos užsienio reikalų ministrų poziciją dėl sankcijų Rusijai, remiančiai teroristus, žudančius Ukrainos žmones.

Prieš šį susitikimą Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, kad ES tikrai sugriežtins sankcijas, jeigu teroristai pereis į puolimą.

Papildyta 20.15 val. F.Mogherini sakė, kad ji nėra patenkinta esama situacija. Tačiau yra patenkinta, kad ministrams pavyko išlaikyti vienybę.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai nusprendė dar pusmečiui pratęsti ligšiolinius vizų ir sąskaitų apribojimus Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms bei už agresiją prieš Ukrainą atsakingiems pareigūnams.

Per 10 dienų, F.Mogherini teigimu, bus paruoštas naujas V.Putino aplinkos žmonių sąrašas, kuriems bus taikomi apribojimai. Naujos sankcijos Rusijos bus įvestos tuo atveju, jei situacija negerės arba net pablogės.

21.56 val. papildyta BNS informacija. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitarė šešiems mėnesiams pratęsti galiojančias sankcijas Rusijai, išplėsti asmenų, kuriems taikomos varžomosios priemonės sąrašą, taip pradėti diskusijas dėl galimų naujų priemonių, akivaizdžiai pablogėjus padėčiai rytų Ukrainą krečiančiame konflikte, pranešė ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini.

Kelių ES šalių lyderiai sakė, kad į naują puolimą rytų Ukrainoje, taip pat ir praėjusį savaitgalį Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio bombardavimą, nusinešusį mažiausiai 31 civilio gyvybę, reikia atsakyti tiek išplečiant esamas sankcijas, tiek imantis naujų griežtesnių priemonių, kurios padidintų spaudimą Maskvai. NATO teigia, kad suintensyvėję separatistų kariniai veiksmai yra susiję su jiems Rusijos teikiama pagalba, nors Maskva tai kategoriškai neigia.

Šią savaitę išrinktas Graikijos naujasis premjeras Aleksis Cipras skundėsi, kad Aljansas priima sprendimus nepasitaręs su jo vyriausybe. Tuo tarpu jo vadovaujamo kabineto ministrai apie tai išsakė prieštaraujančių nuomonių; kai kurie jų nurodė, kad Atėnai gali priešintis naujų sankcijų skelbimui.

Dar anksčiau vienas ES diplomatas sakė, kad suderintas susitarimas pratęsti turto įšaldymą ir kelionių draudimą asmenims ir firmoms, kuriems lig šiol taikytos sankcijos, bet vis dar tebediskutuojama dėl naujų pavardžių įrašymo į tuos sąrašus bei naujų sankcijų parengimo.

O atvykęs į posėdį naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas viešai nieko neatskleidė. „Aš turiu eiti į derybas... geros dienos“, – atsakė jis reporteriams, paklaustas kokių ketinimų turi Graikija.

Vokietija neslėpė savo susierzinimo. „Ne paslaptis, kad naujoji Graikijos vyriausybės pozicija nedaro šios dienos debatus lengvesnius“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.

Beje, kiek vėliau jis apie 20 minučių kalbėjosi su N.Kocijumi ir šiek tiek nusiramino bei nurodė, kad Berlynas jau yra „mažiau susirūpinęs negu anksčiau“.

Stebėkite TIESIOGIAI

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min