„Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.
„Dabar reikia tęsti sunkų darbą, kad Bosnija ir Hercegovina nuosekliai žengtų į priekį, kaip to nori jūsų žmonės“, – pridūrė jis.
Oficialia kandidate į nares Bosnija yra nuo 2022 metų, tačiau prieš kitą etapą turėjo įgyvendinti virtinę reformų.
Praėjusią savaitę Briuselis pareiškė, kad šalis įvykdė kai kuriuos būtinus žingsnius, tačiau dar neįvykdytos teismų ir rinkimų sistemos reformos.
Rusijos karas prieš Ukrainą atgaivino ES siekį plėstis Rytų ir Vidurio Europoje, o dabartinės valstybės narės gruodį susitarė pradėti derybas dėl prisijungimo su Ukraina ir Moldova.
Palankus požiūris į naujų narių priėmimą yra dalis pastangų kovoti su Rusijos ir Kinijos įtaka bloko pašonėje.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tinkle „X“ pasveikino Bosniją, teigdamas, kad tai „aiškus ženklas stiprios Europos naudai“.
Italijos vyriausybė taip pat pasveikino šį, jos teigimu, istorinį sprendimą ir nurodė, kad jis siunčia aiškų signalą Balkanų šalims, norinčioms prisijungti prie bloko.
Visgi Bosnija tik pradeda ilgą kruopščių reformų procesą, paprastai trunkantį daug metų, kol šalis galiausiai prisijungia prie ES.
Bosnijos kaimynės Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Albanija jau yra toliau pažengusios dėl prisijungimo prie bloko, tačiau iki narystės joms dar likęs netrumpas kelias.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Bosnija dabar visiškai atitinka ES užsienio ir saugumo politikos direktyvas, gerina migracijos srautų valdymą ir priima įstatymus, kuriais kovojama su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
Ji palankiai įvertino šalies sutikimą į nacionalinius baudžiamųjų bylų registrus įtraukti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžius.
EK vadovė taip pat pažymėjo, kad po 1992–1995 metais šalyje vykusio karo buvo imtasi tolesnių žingsnių dialogo ir susitaikymo link įsteigus naują taikos stiprinimo komitetą.
Pritardami Bosnijos siekiui ES vadovai taip pat paragino Briuselį skubiai žengti kitą žingsnį pradedant derybas su Ukraina ir Moldova.
