„Esu susirūpinusi dėl siūlymų smarkiai sumažinti išlaidas“, – pareiškė EK vadovė, kalbėdama apie Suomijos griežto taupymo pasiūlymus.
U.von der Leyen išsakė perspėjimą likus savaitei iki naujojo ekologinio plano paskelbimo, kuriam įgyvendinti reikės didelių išlaidų siekiant, kad iki 2050 metų Europa užtikrintų neutralų anglies dioksido poveikį klimatui.
EK vadovė teigė, kad taupymo planai taip pat turės įtakos gynybai, Europos sienų apsaugai ir „pastangoms užtikrinti ekologiškesnę ekonomiką“.
Europos Sąjungoje šiuo metu vyksta derybos dėl ilgalaikio bloko biudžeto plano 2021–2027 metams. Procesą apsunkina numatomas Jungtinės Karalystės (JK) – antros pagal dydį ES ekonomikos – pasitraukimas.
Nuo 2018 metų vidurio valstybės narės intensyviai derasi remdamosi Komisijos pasiūlymu, kuriame raginama surinkti 1,3 trln. eurų daugiametį biudžetą.
Visgi Suomija siūlo sumažinti biudžetą iki šiek tiek daugiau nei 1,087 trln. eurų ir beveik per pusę sumažinti Europos gynybos fondo dydį – to reikalauja ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
U.von der Leyen pažadėjo iškelti šį klausimą kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime ir pasikalbėti su šalių vadovais, raginančiais sukurti ambicingesnę ES, tačiau atsisakančiais plačiau atverti nacionalinius iždus.
„Manau, kad laikas įgyvendinti tikslus, dėl kurių kartu sutarėme“, – Briuselyje žurnalistams kalbėjo EK vadovė.
ES rytinės valstybės narės taip pat nėra patenkintos siūlomais apkarpymais, nerimaudamos dėl specialiųjų fondų, kurie padėjo palaikyti jų plėtrą nuo įstojimo į bloką.
Šiomis išlaidomis, vadinamomis sanglaudos fondais, siekiama pakelti tradiciškai skurdesnių ES pietinių ir rytinių šalių ekonomiką į aukštesnį lygį, atitinkantį vakarų šalių lygį.
Lėšos ūkininkams, kurios su plėtros fondais sudaro didžiausią biudžeto dalį, taip pat gali būti apkarpytos.
Atsižvelgiant į nuomonių įvairovę, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu pavyks susitarti dėl biudžeto, ir greičiausiai derybos persikels į 2020-uosius.
