ES vienybės šou?
„Derybos dėl partnerystės sutarties atidedamos, kol Rusija visiškai įgyvendins paliaubų susitarimą“, – po susitikimo pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. „Šešių punktų plano turi būti laikomasi skrupulingai“, – pažymėjo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Karių išvedimui ir amunicijos atitraukimui Rusijai duota savaitė, o rugsėjo 8 d. N.Sarkozy, Jose Manuelis Barroso ir Javier Solana vyks į Maskvą ir Tbilisį patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų. ES lyderiai savo ruožtu iš karto įspėjo Rusiją, kad jei įsipareigojimai vykdomi nebus, bus svarstoma griežtesnių sankcijų, kurių kol kas nuspręsta netaikyti, galimybė ir dvišaliai ES ir Rusijos santykiai gali komplikuotis.
Visas šio neeilinio viršūnių susitikimo tonas rodė, kad jis buvo nukreiptas ne tiek prieš Rusiją, kiek mėgintas deklaruotas palankumas Gruzijai ir siekta visam pasauliui parodyti, kad ES gali priimti vieningą sprendimą užsienio politikos klausimais. Dėl derybų įšaldymo visų 27 šalių lyderiai sutarė vienbalsiai.
Nepaisant to, kad ES lyderiai sugebėjo suformuluoti aiškiai žinią, pats sprendimo priėmimo procesas, regis, pareikalavo nemažai kompromisų. Užsienio žiniasklaida ironiškai jį jau spėjo pavadinti „ES vienybės šou“.
Viena vertus, faktas, kad Rusijos veiksmai Gruzijos atžvilgiu buvo suprasti ir įvertinti vienareikšmiškai ir nesukėlė didesnių diskusijų, rodo, kad bent jau priimdama deklaratyvius pareiškimus ES sugeba prieiti prie vieningos nuomonės užsienio politikos klausimais. Tačiau kai reikia pereiti prie veiksmų, situacija kur kas labiau komplikuojasi, nes šalių pozicijų Rusijos atžvilgiu skirtumai vis dar išlieka akivaizdūs.
Prieš pirmadienį įvykusį neeilinį ES viršūnių susitikimą kai kurios bloko narės, tarp jų – Didžioji Britanija ir Lenkija, ragino taikyti Maskvai griežtesnes priemones dėl praėjusį mėnesį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis po priimto sprendimo sakė, kad jis aiškiai parodo, jog Lenkijos išsakyta griežtesnė pozicija nėra svetima ir kitoms ES šalims – tarp jų Baltijos šalims, Švedijai, Čekijai – ir nors griežtesnių sankcijų nuspręsta netaikyti, derybų sustabdymas taip pat traktuotinas kaip pergalė. Savo ruožtu jis teigė, kad labai svarbu akylai stebėti Rusijos veiksmus visą šią savaitę ir, jei bus pastebėta nusižengimų, būtina reaguoti adekvačiai ir nenuolaidžiaujant.
Tuo tarpu Italija ir Prancūzija kaip įmanydamos siekė sušvelininti toną ir ragino jokiu būdu nepriimti radikalių sprendimų, naudoti tik diplomatines priemones ir tik joms nedavus rezultatų kalbėti apie konkrečias ekonomines ar kitokio pobūdžio sankcijas.
Vokietijos, kuri labai suinteresuota išlaikyti gerus ekonominius ir energetinius santykius su Rusija, kanclerė Angela Merkel šį sprendimą taip pat pavadino „vienybės signalu iš Briuselio“.
Maskva: sprendimas – Rusijos diplomatijos pergalė
Tuo tarpu sprendimo, kurį ES lyderiai vadino pergale, Rusijos politikai bei žiniasklaida taip pat nelinko dramatizuoti ir savo ruožtu jame įžvelgė jai palankios tolesnės politikos ženklų.
Faktas, kad ES nepritaikė galimai griežčiausių sankcijų ir paragino Rusiją neatsiriboti bei tęsti dialogą su Vakarais, buvo interpretuoti Rusijai palankiame kontekste. Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Leonidas Sluckis teigė, kad „toks ES sprendimas vertinamas kaip Rusijos diplomatijos pergalė ir aiškiai parodo ES norą išlaikyti konstruktyvų dialogą su Maskva.“ Maža to, teigiama, kad Maskva taip pat žengė keletą svarbių žingsnių, parodžiusių jos norą įsiklausyti į ES poziciją. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos informacijos bei spaudos skyrius paskelbė pareiškimą, kuriame išdėstytas Rusijos pasirengimas sutikti su „tarptautiniu policiniu buvimu“ apsauginėje zonoje, išsidėsčiusioje aplink Pietų Osetiją bei Abchaziją. „Tokios tarptautinės pajėgos gali būti įvestos pagal ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) mandatą ir paremiant ES“, – sakoma pareiškime. Anksčiau tokie pareiškimai atrodė sunkiai įsivaizduojami, tačiau prieš pat viršūnių susitikimą imtos daryti nuolaidos.
Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas baigiamąjį Europos Sąjungos viršūnių susitikimo pareiškimą, kuriame pateiktas Rusijos veiksmų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje įvertinimas, laiko gana apgalvotu.
„Ačiū Dievui, sveikas protas nugalėjo. Jokių kraštutinių išvadų mes ten nematome“, – sakė V.Putinas rusų žurnalistams Taškente.
V.Putinas sakė, kad, jo žiniomis, „viršūnių susitikime buvo labai daug emocijų ir įvairių pasiūlymų, net ekstremistinio pobūdžio". „Ačiū Dievui, sveikas protas nugalėjo“, – dar kartą pakartojo jis.
ES ir Maskvos santykiai šiuo metu reglamentuojami dar 1997 metais pasirašyto partnerystės susitarimo, kuris dabar jau nebeatitinka politinės ir ekonominės realybės ir bendradarbiavimo pobūdžio bei mastų.
Po daugybės atidėliojimų ES ir Rusija liepos mėnesį galiausiai susitarė pradėti derybas dėl naujo strateginio susitarimo, kuris jų santykius padarytų glaudesnius.
ES ir Rusijos susitarimas dėl strateginės partnerystės apima bendradarbiavimą energetikos, prekybos, politikos, taip pat žmogaus teisių ir migracijos srityse. Rusija tiekia apie 30 proc. ES būtinų energetikos išteklių.
Parengė Lina Valantiejūtė
