ES pirmininkaujančios Čekijos balandžio 29 dieną pristatytame pirminiame dokumento tekste buvo minimos 27 ES valstybės ir „Europos šalys“ Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija. Jame taip pat buvo kalbama apie „vizų (režimo) supaprastinimą“.
Tuo tarpu galutiniame deklaracijos tekste, kurį trečiadienį Briuselyje baigė rengti ES diplomatai, šios šešios šalys jau vadinamos „Rytų Europos partnerėmis“ ir „šalimis partnerėmis“. Be to, nurodoma, kad vizų režimo supaprastinimas yra „ilgalaikis tikslas“.
Šie pakeitimai buvo padaryti reikalaujant Vokietijai ir Olandijai, kurios būgštavo, kad šių šalių įvardijimas „Europos valstybėmis“ gali būti suprastas kaip pritarimas tolesnei Bendrijos plėtrai į Rytus.
Žodžiai „Europos valstybės“ yra ES sutarties 49-ajame straipsnyje, kuriame numatyta, kad visos „Europos šalys“ gali siekti narystės ES.
Kaip pažymi EUobserver, naujajame deklaracijos tekste iš balandį čekų pateiktų pasiūlymų, kuriuose buvo minimos bevizės kelionės, liko tik atgarsis.
Lenkijos ir Ukrainos pareigūnai būgštauja, kad naujas šių šalių įvardijimas gali atsiliepti Ukrainos siekiams integruotis į ES.
Šie pakeitimai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau turi rimtą potekstę. Lenkijos ir Ukrainos pareigūnai būgštauja, kad naujas šių šalių įvardijimas gali atsiliepti Ukrainos siekiams integruotis į ES.
EUobserver teigimu, formuluotė vizų klausimu gali lemti, kad ateityje tik privilegijuoti asmenys, tokie kaip diplomatai ar verslininkai, galės nevaržomai vykti į ES šalis, tuo tarpu eiliniam žmogui iškils rimtų keblumų norint, pavyzdžiui, aplankyti draugą Madride ar pamėginti ieškoti geresnio gyvenimo Londone.
Gruzijai ir Azerbaidžanui nepavyko pasiekti, kad į dokumentą būtų įtraukta nuostata, jog 33 ją pasirašančios šalys gerbia viena kitos „teritorijų suverenumą“.
Vietoje to dokumente kalbama apie pagarbą „tarptautinės teisės normoms ir principams“. Tokia bendro pobūdžio frazė gali paskatinti Baltarusiją pripažinti Gruzijos separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų, kuriose dislokuoti Rusijos kariai, nepriklausomybę.
Ji taip pat leistų Armėnijai toliau teikti karinę paramą separatistiniam Kalnų Karabacho regionui Azerbaidžane, o tai savo ruožtu apribotų ES pasirinkimo galimybes dėl naujų dujotiekių tiesimo Pietų Kaukaze.
Nors Čekijos sostinėje nebus kelių įtakingų ES šalių lyderių, o Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy iki trečiadienio vakaro nepaskelbė, ar vyks į susitikimą, šis renginys yra buvusių komunistinių ES valstybių, siekiančių skleisti Bendrijos puoselėjamas laisves toliau link Rusijos, pergalę.
„Rytų partnerystės“ programos idėja gimė 2007 metų viduryje Taline vykusiose neformaliose bendraminčių šalių vyriausybių derybose ir pagal ES standartus buvo gana greitai pasirengta pradėti įgyvendinti šią iniciatyvą.
Kaip rašo EUobserver, jei viskas vyks sėkmingai, artimiausiais metais šių šešių šalių politinis elitas dažnų susitikimų dėka užmegs naujus glaudesnius santykius su kolegomis iš ES šalių.
Susitarimai dėl laisvosios prekybos turėtų palengvinti pinigų tekėjimą, dar labiau padėti ištrinti Europą po šaltojo karo dalijusias skiriamąsias linijas.
„Šis viršūnių susitikimas tėra iniciatyvos pradžia, - sakė vienas čekų diplomatas. - Maskva labai neigiamai vertina „Rytų partnerystės“ programą. Tačiau, tiesą sakant, tai Rusijos problema“.
